Nearchas
Nearchas (sen. gr. Νέαρχος, g. ~360 m. pr. m. e. – m. po 311 m. pr. m. e.) – vienas Aleksandro Makedoniečio karo vadų (navarchų).
Gimė Kretoje.[1] Nearchas buvo artimas Aleksandro Makedoniečio jaunystės draugas. 337 m. pr. m. e. Makedonijos karaliaus Pilypo II ištremtas už paramą Aleksandrui Makedoniečiui, kuris nepritarė tėvo Pilypo II vedyboms su kilminga makedone Kleopatra. 336 m. pr. m. e. tapęs Makedonijos karaliumi Aleksandras Makedonietis sugrąžino Nearchą iš tremties.[2]
Nuo 334 m. pr. m. e. Nearchas dalyvavo Aleksandro žygiuose į Aziją. 333 m. pr. m. e. paskirtas naujai užkariautų Lydijos ir Pamfilijos satrapu.[3] 329–328 m. pr. m. e. vadovavo karo žygiui į Baktriją. Po metų vadovavo graikų laivynui, plaukusiam Dželamo ir Indo upėmis. 325 m. pr. m. e. Aleksandrui Makedoniečiui su kariuomene iš Indijos pasukus į vakarus per Gedrosijos dykumą, Nearchas, Aleksandro Makedoniečio įsakymu ieškodamas jūros kelio iš Indijos į Persiją, plaukė vandenynu palei pietų Indijos pakrantę iki Tigro upės. Gruodį Karmanijoje susitiko su sausuma žygiavusia Aleksandro kariauna.[2]
Nearchas vedė išsamius užrašus apie savo keliones, kurie vėliau išleisti Ariano veikale Indica, panaudoti Strabono.[3] Aleksandras Makedonietis buvo numatęs Nearchą siųsti ištirti Arabijos pusiasalio pakrančių, bet šis sumanymas liko neįgyvendintas Aleksandrui Makedoniečiui mirus.[2]
323 m. pr. m. e. Aleksandrui mirus kovoje dėl valdžios rėmė Antigoną I Vienaakį.[2] Vietomis teigiama, kad atgavo valdyti savo satrapijas, tačiau tai abejotina.[3] Tolesnis Nearcho likimas nežinomas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Waldemar Heckel. Who’s who in the Age of Alexander the Great: Prosopography of Alexander’s Empire, 2006.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Nijolė Juchnevičienė. Nearchas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Nearchus, Encyclopaedia Britannica