Našlaičių teismas
Našlaičių teismas (rus. Сиротский Суд) – Rusijos imperijos miesto teisminė įstaiga, veikusi 1775–1917 m. ir tvarkiusi globos ir našlaičių reikalus. Teismas našlių ir našlaičių turtui skirdavo globėjus, vykdė globos priežiūrą, nagrinėjo skundus dėl globėjų veiksmų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Našlaičių teismai veikė prie miestų magistratų. Po 1864 m. teismų reformos – prie apygardos teismų. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę okupavus Rusijai, našlaičių teismas perėmė pakamario teismo funkcijas.
Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teismą sudarė pirmininkas – miesto galva ar jo įgaliotas asmuo ir nariai, kuriuos 3 metams rinkdavo pirklių, amatininkų ir miestiečių luomų susirinkimai. Miestuose, kuriuose nebuvo miestiečių luomų, teismą sudarė miesto seniūnas ir du miesto gyventojų renkami nariai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Našlaičių teismas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 84 psl.