Mykolas Berkmanas
| Mykolas Berkmanas | |
|---|---|
| |
| Mykolas Berkmanas | |
| Gimė | 1823 m. rugsėjo 23 d. Vilnius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1913 m. vasario 18 d. (89 metai) Skernevicės, Lenkijos Kongreso karalystė |
| Tėvas | Juozapas Berkmanas |
| Motina | Liudvika Kislingaitė Berkmanienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Dalevskytė-Berkmanienė |
| Veikla | rezistentas, visuomenės veikėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis |
| Alma mater | Charkovo universitetas |
Mykolas Berkmanas (slapyvardis – Julijus Dalevskis) (1823 m. rugsėjo 23 d. Vilnius, Rusijos imperija – 1913 m. vasario 18 m. Skernevicės, Lenkijos Kongreso karalystė) – rezistentas, visuomenės veikėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Ankstyvieji gyvenimo metai ir studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mykolas Berkmanas gimė 1823 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje, Vilniaus laikrodininko Juozapo Berkmano ir Liudvikos Kislingaitės šeimoje. Juozapo senelis Juozapas Bergmanas buvo XVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios Vilniaus laikrodžių cecho seniūnas, restauravo 1803 m. Vilniaus katedros varpinės laikrodį. Juozapo Berkmano pusbrolis buvo tapytojas Juozapas Berkmanas, dėdė - Vilniaus universiteto medicinos profesorius Jonas Karolis Berkmanas. Dėdė (jo motinos brolis) buvo dailininkas tapytojas Jonas Gotlibas Kislingas.[1]
1841 m. Mykolas Berkmanas aukso medaliu baigė Vilniaus gimnaziją.[2] Po gimnazijos Berkmanas įstojo studijuoti matematiką ir gamtos mokslus Charkovo universitete, kurį baigė 1848 m.[3]
Baigęs studijas Mykolas Berkmanas mokytojavo Pružanuose, Gardino gubernijoje ir Lydoje. Nuo 1858 m. dėstė Vilniaus gimnazijoje. Šiuo laikotarpiu bendravo su Vladislovu Sirokomle, Mykolu Elvyru Andrioliu, Stanislovu Moniuška, organizavo ir vadovavo mėgėjų chorui. Berkmanas grojo violončele.[2].
Vilniuje Mykolas Berkmanas buvo įstojęs į Pranciškaus Dalevskio ir Aleksandro Dalevskio vadovaujamą Lietuvos jaunimo brolybės sąjungą.[2][3]. Vėliau Berkmanas išvyko mokytojauti į Kėdainius. Šiame mieste dirbo jo jaunystės draugas Mykolas Turskis, kuris vėliau vedė Zuzaną Dalevskytę. Dirbdamas Kėdainiuose Mykolas Berkmanas 1862 m. susituokė su Julija Dalevskyte.[4]
Dalyvavimas 1863 m. sukilime ir Sibiro tremtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilus 1863 m. sukilimui, Kauno organizacijoje veikė pasivadinęs Julijumi Dalevskiu.[2][3][4] Berkmanų butas tapo sukilėlių nuolatinių pasitarimų vieta. Čia lankėsi Konstantinas Dalevskis, taip pat vienas sukilimo vadų Antanas Mackevičius. Berkmanų bute įvyko pirmasis Zigmanto Sierakausko ir Antano Mackevičiaus susitikimas.[2][4]
1863 m. rugpjūčio mėn. Julija Berkmanienė ir jos vyras Mykolas Berkmanas buvo suimti. Berkmanų bute Kėdainiuose padaryta krata. Jie kalėjo Kauno kalėjime. 1864 m. rugsėjo mėn. Muravjovo įsakymu Julija ir Mykolas Berkmanai buvo ištremti į Kostromos guberniją. 1864 m. rugsėjo 26 d. Julija ir Mykolas Berkmanai paliko Lietuvą.[2][4]
Nuo 1866 m. liepos mėnesio Berkmanams leista gyventi Samaroje. 1867 m. gegužės 29 d., carui paskelbus dalinę amnestiją sukilėliams, Julijai ir Mykolui Berkmanams buvo leista vykti gyventi į Varšuvą. Į Lietuvą įvažiuoti jiems buvo draudžiama.[3][4]
Paskutinieji gyvenimo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Varšuvoje Mykolas Berkmanas dirbo korepetitoriumi, dėstė matematiką Varšuvos-Vienos geležinkelio technikos mokykloje.[3] Nuo 1905 m. Mykolas Berkmanas gyveno pas brolį Juozapą Skernevicėse, čia mirė 1913 m. vasario 18 d.[2][3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Irma Randakevičienė. Apie XIX a. pradžios Vilniaus katedros varpinės laikrodininko Juozapo Bergmano šeimą ir palikuonis, skelbta svetainėje „Voruta.lt", 2023. [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857-1865. T. 1-2.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Sudarytojos Tamara Bairašauskaitė, Jolanta Sikorska Kulesza. Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė. Atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-028-8.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 V.Merkys. Dalevskių šeima. Vilnius: Vaga, 1967.