Muntacas

Muntacas (it. muntaz) – karinis laipsnis Italijos kolonijinėse pajėgose, atitikęs kapralą Italijos karališkojoje armijoje (Regio Esercito).

Vyresnis laipsnis buvo bulukbašis (it. Bulucbasci, atitikęs seržantą), o žemesnis – askaris (it. askari, atitikęs eilinį. Kolonijiniuose daliniuose muntacai būdavo [[skyrius (karyba}|skyrių]] vadai. Kandidatus į muntacus parinkdavo iš askarių, kurie mokėjo itališkai skaityti ir rašyti.

Skiriamieji ženklai

Muntaco skiriamasis ženklas buvo trikampis antsiuvas viršūnė aukštyn su raudona gegne (ševronas viršūne į viršų). skiriamieji ženklai ant tarbušo (fesas) buvo žvaigždė ir toks pat antsiuvas, kurio pamatas lygiagretus apatiniam feso kraštui.

Ant antsiuvo būdavo atitarnautų metų ženklai ir narsos ženklai (crown of Savoy). Kiti antsiuvai buvo specialybės antsiuvas (artileristas, trimitininkas, būgnininkas, balnininkas, kalvis...), kovinių sužeidimų antsiuvai.

Zaptijų muntacai, vilkėdami visą uniformą, ant kepurės segėdavo baltas ir juodas stručių plunksnas.

Istorija

Gondero mūšyje pasižymėjo muntacas Unatù Endisciau, kuris atsisakė pasiduoti britams po užkardos Debre Taboro mieste kapituliacijos, prasiskverbė pro priešo linijas ir pasiekė italų pozicijas. Jis parnešė 72-ojo zaptijų bataliono vėliavą. Tai jis padarė būdamas mirtinai sužeistas. jis buvo vienintelis „spalvotasis kareivis“, kurį Italija apdovanojo Karinės narsos aukso medaliu.

Muntacai buvo taip pat ginkluoti kaip ir eiliniai askariai.

Nuorodos

• AA.VV. Enciclopedia Militare, Edizioni de Il Popolo d'Italia, 1937, Roma
• AA.VV. Eserciti & Battaglie, voll. 1, 29, 30, 31, 32, Hobby&Work 1999
• Philip Jowett, Stephen Andrew, Italian Army, 1940-1945, vol. 2, Osprey Publishing, coll. Men-at-arms
• Riccardo Busetto, Il dizionario militare, Zanichelli, 2004, Bologna