Milicijos seržantas (1936-1943)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Milicijos seržantas (rus. сержант милиции) – specialusis jaunesniojo TSRS milicijos vadovaujančio personalo laipsnis 1936-1943 m. Atitiko valstybės saugumo seržantą (NKVD sistema), leitenantą Raudonojoje Armijoje ir leitenantą kariniame laivyne. Šis laipsnis atitiko dabartinį karinį laipsnį leitenantas.

Milicijos laipsnių sistemoje žemesnis laipsnis buvo milicijos viršila, o aukštesnis – milicijos jaunesnysis leitenantas.

Pirmąjį milicijos karininko laipsnį milicijos seržantas suteikdavo asmenims, sėkmingai baigusiems dvejų metų milicijos mokyklas arba turintiems atitinkamą darbo milicijoje stažą ir išlaikiusiems numatytus egzaminus. Nutarimo pastaboje buvo nurodyta, kad neišlaikiusieji egzaminų galėjo būti priimami tarnybon kaip kandidatai į milicijos seržantus.[1]

Milicijos seržantams, atitarnavusiems 3 metus su šiuo laipsniu ir teigiamai atestuotiems, būdavo suteikiamas milicijos jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Laipsnio istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milicijos seržanto laipsnis TSRS NKVD darbininkų ir valstiečių milicijos sistemoje buvo įvestas 1936 m. balandžio 26 d. TSRS CVK ir TSRS LKT nutarimu, kuris buvo paskelbtas 1936 m. gegužės 5 d. NKVD įsakymu Nr. 157.

Ši laipsnių sistema veikė iki 1943 m. vasario 9 d., kai TSRS AT Prezidiumo nutarimu „Apie NKVD ir milicijos organų vadovaujančio personalo laipsnius“ (О званиях начальствующего состава органов НКВД и милиции) buvo įvesta nauja specialiųjų laipsnių sistema, atitikusi kariuomenės laipsnius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

jaunesnis laipsnis
milicijos viršila
(jaunesnysis leitenantas)
TSRS milicijos laipsniai (1936-1943 m.)
milicijos seržantas
(leitenantas)
vyresnis laipsnis
milicijos jaunesnysis leitenantas
(vyresnysis leitenantas)