Mappa mundi
Mappa mundi – pasaulio žemėlapiai viduramžiais sukurti europiečių. Viduramžių lotynų kalba mappa – audinys, o mundi – pasaulis. Vienas seniausių išlikusių mappa mundi yra VII a. sukurtas Albi žemėlapis. Jo turinys paprastas – pasaulis vaizduojamas kaip stačiakampis ir supamas vandenyno. Tačiau vėliau mappa mundi darėsi vis fantastiškesnio stiliaus.
Mappa mundi dydžiai labai skiriasi – nuo 2,5 cm iki 3,5 m. Dauguma jų visai nedideli, kaip knygų iliustracijos, tačiau yra ir labai didelių. Prie visų mappa mundi buvo pridėti komentarai ir paaiškinimai.
Šie viduramžių žemėlapiai buvo kuriami dėl skirtingų priežasčių – valdovai juos laikė savo valdžios, protingumo, įtakos įrodymu, o dvasininkai naudojo mokydami tikinčiuosius. Jie nebuvo naudojami navigacijai. Daugelis viduramžių žemėlapių buvo kurti kaip iliustracijos rankraščiams, ne tik geografiniams veikalams , bet ir bažnytiniams leidiniams, kronikoms, moksliniams traktatams.
Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išlikę mappa mundi skirstomi į kelias skirtingas kategorijas:
- 3 dalių T - O žemėlapiai . Šiai kategorijai priklauso dauguma mappa mundi. T - O žemėlapiais vadinami todėl, kad yra panašūs į apskritimą įbrėžtą T raidę.
- 4 dalių žemėlapiai arba Beato žemėlapiai.
- Kompleksiniai žemėlapiai. Tai plačiausiai žinomi mappa mundi. Daugiausiai naudoti kaip modifikuoti T - O, tačiau yra gerokai detalesni.
- Zoniniai žemėlapiai . Juose pasaulis padalintas į 3 negyvenamas zonas – įšalo plotus abiejuose poliuose ir karštą teritoriją ties pusiauju. Tarp jų pavaizduotos gyvenamos žemės.
Reikšmė dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Analizuojant mappa mundi kartu su kitais veiksniais, matoma kaip viduramžių mintys keitė žemėlapius ir kaip jie patys formavo viduramžių europiečių pasaulio supratimą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jeremy Harwood. Pasaulis žemėlapiuose. 100 žemėlapių, pakeitusių pasaulį. Vilnius: Mūsų knyga, 2008. 192 p., iliustr., žml. ISBN 978-9955-14-257-7.