Lendmanas

Lendmanas (norv. lendmann; sen.norm. lendr maðr) – viduramžių Norvegijos titulas, apytiksliai atitinkantis baroną, todėl lendmanai buvo žemesni už jarlus. XIII a. Norvegijoje būdavo 10-20 lendmanų.

Žodis lendr maðr pirmą kartą užfiksuotas skaldų poezijoje karaliaus Olafo Haraldssono valdymo metu XI a. pradžioje. Lendmanai buvo atsakingi už savo teritorijos gynybą ir teisingumą joje. 1277 m. karalius Magnus VI visus tuo metu buvusius lendmanus pervadino į baronus, o 1308 m. karalius Haakonas V panaikino Norvegijoje ir barono titulą.