Leeka Gruzdeff

Lika Kraucevičiūtė-Gruzdeff (angl. Leeka Gruzdeff, rus. Лика Груздева; g. 1939 m. Kaune) – Australijos tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė kaip Elena Kraucevičiūtė Lietuvos karo lakūno Eugenijaus Kraucevičiaus ir jo žmonos Natalijos šeimoje, augo kartu su vyresniaisiais broliais Georgijumi (g. 1930 m.) bei Dmitrijumi (g. 1932 m.). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Kraucevičių keliai išsiskyrė: tėvas liko Lietuvoje, o motina su trimis vaikais pasitraukė į Vakarų Europą, 1950 m. jie persikėlė gyventi į Australiją.

Sidnėjuje Elena Kraucevičiūtė baigė gimnaziją, vėliau studijavo Rytų Sidnėjaus technikos koledžo (angl. East Sydney Technical College) Meno fakultete. Po baigimo penkerius metus dirbo dailininke privačioje įmonėje. Ištekėjo, gimė keturi vaikai, todėl laiko kūrybai nebelikdavo. Praėjus dešimtmečiui vėl pradėjo tapyti. Mokėsi privačiai pas žinomus australų menininkus, vėliau pati ėmė dėstyti Karališkojoje meno draugijoje ir įvairiuose seminaruose.

Likos Gruzdeff vardu ji dalyvavo skaitlingose parodose, pamažu atėjo pripažinimas. 1978 m. už lietuvių dailininkės Evos Kubbos (Ievos Kubosaitytės) portretą pelnė pirmąją vietą Naujojo Pietų Velso Agrokultūros parodoje. Du kartus (1986 m. ir 1988 m.) jos darbai patekdavo į prestižines Australijos geriausių meno darbų parodas Arčibaldo prizui laimėti, o 1988 m. džiazo muzikanto Dono Barrous portretas pasiekė konkurso finalinį etapą. Tais pačiais metais L. Gruzdeff įvertinta aukso medaliu Rusijos Krikšto tūkstantmečio parodoje, o iš viso per kūrybinį laikotarpį buvo pelnyti dešimtys įvairių apdovanojimų. 1990 m. Karališkoji meno draugija jai suteikė asocijuotos narės vardą, o šios organizacijos Naujojo Pietų Velso skyrius išrinko garbės nare.

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapytojos darbų tematika ir atlikimo technika įvairuoja. Jei pirmojoje jos personalinėje parodoje 1977 m. Rusų klube Stratfolde vyravo rusiški peizažai, pasivažinėjimai trikinkiais („troikomis“) ir kt. panašūs vaizdai, tai vėliau L. Gruzdeff susidomėjo menininkų gyvenimu. Matyt ne be motinos įtakos (kuri buvo puiki pianistė) drobėse gimdavo meno kūrėjų portretai ir šokių scenos, vaizduojami grojantys orkestrai. Vėliau dailininkė perėjo prie abstraktesnių paveikslų kūrimo. L. Grudeff tapydavo aliejiniais dažais ir pastele, bet XX a. pabaigoje atsiradusi alergija privertė tapytoją lieti akvareles (pastarąją tapybos techniką ji taip pat sėkmingai įsisavino).

Likos Kraucevičiūtės-Gruzdeff kūryba žinoma ir lietuvių meno mylėtojams. 1983 m. ji dalyvavo Lietuvių dailės darbų parodoje Čikagos Čiurlionio galerijoje. Kartu su kitais australiečių menininkais 2003 m. jos drobės buvo eksponuojamos Vilniaus rotušėje, dailininkės kūrinius yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus. Tapytoja savo kūrybos darbų yra padovanojusi Žemaičių dailės muziejui Plungėje. 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus rotušės aikštėje vyko užsienio lietuvių dailininkų paroda „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kurioje dalyvavo ir Lika Kraucevičiūtė-Gruzdeff. Eksponuotą paveikslą „Karvės prie Turono upė“ ji padovanojo Šiaulių miestui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]