Kretuonų pilkapynas
| Kretuonų pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
  Kretuonų pilkapynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Švenčionių rajonas | ||
| Seniūnija | Švenčionėlių seniūnija | ||
| Aukštis | 1,5 m | ||
| Plotas | 8-10 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | VI a. - | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Tirtas | 1955 m. | ||
Kretuonų pilkapynas, dar vadinamas Guronais (A1080 P) ir (A1081 P) – pilkapynas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 1,4 km į vakarus nuo Kretuonų kaimo, 2 km į pietvakarius nuo Kretuono ir 0,6 km į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Švento ežerų, abipus geležinkelio Vilnius-Turmantas, Šventelės ir Pakretuonės miške, 100-ojo kvartalo šiaurės vakarų ir pietryčių dalyse bei 107-ojo kvartalo rytinėje ir pietrytinėje dalyse.
Pilkapynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie 4 ha plote yra 413 pilkapių, kurie išsidėstę daugiau, kaip 1 km ilgio juosta ir sudaro dvi pilkapių grupes. Vieną grupę nuo kitos skiria 150 m. Daugumos pilkapių sampilai yra 8–10 m skersmens ir 1,5 m aukščio. Sampilus juosia kelios duobės arba griovys, VI a. – VII a. pilkapiai buvo apkrauti įvairaus dydžio akmenų vainikais.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilkapių archeologinius tyrimus 1976–1980 m. atliko Istorijos ir etnografijos muziejus, tyrimų vadovė Eugenija Butėnienė. Archeologai ištyrė 54 pilkapius.
Kai kuriuose pilkapiuose aptikta akmenų vainikų fragmentų. Pilkapiuose rasta VI a. – XI a. kapų; dalis pilkapių buvo tušti. Mirusieji laidoti sudeginti, su įkapėmis (jų nedaug) pailgose duobėse. Pilkapyne rasta įmovinių ietigalių, pentininių kirvių, žalvarinių papuošalų, kurių dauguma sulaužyti, molinių puodelių.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Adolfas Tautavičius. Kretuonų pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 25 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. t. III, p. 56.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.