Koncertas fortepijonui Nr. 20 (Mocartas)

Koncertas fortepijonui Nr. 20 d-moll (K466) – austrų klasikinės muzikos kompozitoriaus V. A. Mocarto koncertas fortepijonui, parašytas 1785 metais. Tai vienas iš žinomiausių V. A. Mocarto koncertų.

V. A. Mocartas „Koncertą fortepijonui Nr. 20“ D minorinėje tonacijoje pradėjo 1785 m. sausio trečiąją savaitę, Vienos koncertinio sezono įkarščio metu. Koncertas užbaigtas vasario 10, dieną prieš premjerą Mehlgriobėje, pastate Noimarkto aikštėje (dabar nebėra). Jame V. A. Mocartas užsisakė šešių koncertų ciklą penktadieniais. Šie pasirodymai sulaukė nemažai dėmesio, ir žinoma, kad daugiau nei 150 svečių užsiprenumeravo dalyvavimą sumokėdami po vieną auksinį siuvereną (palyginimui, V. A. Mocarto buto metinės nuomos kaina buvo apie 35 siuverenus). „Koncertas fortepijonui Nr. 20“ buvo atliktas pirmajame iš šių koncertų.

V. A. Mocartas yra parašęs tik vieną kitą koncertą minorinėje tonacijoje ir iškelta versija, kad jo įtampa ir dramatiškumas susiję su pernelyg kompozitoriaus vaikystę kontroliavusio tėvo L. Mocarto artėjančiu atvykimu į Vieną. Tėvas atvyko kaip tik pirmą pasirodymų dieną ir, pasak jo, orkestras negalėjo parepetuoti kūrinio pabaigos, nes perrašinėtojas nespėjo ruošti partitūrų, tačiau pasirodymo metu atlikimas buvęs didingas ir orkestras pasirodęs įstabiai. Vasario 15 d. V. A. Mocartas pristatė šį koncertą Pilies teatre (Burgtheater).

„Koncertas fortepijonui Nr. 20“ yra vienas iš žymiausių V. A. Mocarto koncertų. Savas kadencijas jam parašė L. van Betchovenas, J. B. Krameris, J. N. Humelis, F. Mendelsonas, J. Bramsas, K. Šuman, A. Rubinšteinas, Š. Alkanas, K. Reinekė, F. Buzonis ir A. Kasela. J. Bramsas 1878 m. paminėjo, jog „publika visuomet klausosi d minoro [koncerto] ... su pagarba.“