Kočai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kočai
Kočų vyras ir moteris (1872 m.)
Kočų vyras ir moteris (1872 m.)
Gyventojų skaičius 61 534 (2020)
Populiacija šalyse Indija Indija

Bangladešas Bangladešas

Kalba (-os) kočų
Religijos animizmas
Giminingos etninės grupės garai, khasiai, rabhai, mechai

Kočai – negausi tauta, gyvenanti Indijos Asamo ir Meghalajos regionuose bei Bangladešo šiaurėje.[1]

Kai kurie kočai išsaugojo iki šiol menkai užfiksuotą kočų kalbą, o kiti perėjo prie vietinių indoarijų kalbų atmainų.[2] Kočai taip pat siekia išsaugoti savo kultūrą ir paveldą.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad pradinė kočų tėvynė buvo Tibete, iš kur jie apgyvendino dabartinį Vakarų Asamą ir Šiaurės Bengaliją.[4] Persijos istorijoje šie gyventojai turėjo tiurkų ir mongolų fizionomiją, o jų kalba skyrėsi nuo likusių Indijos subkontinento gyventojų.[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (Census 2011). (Kondakov 2020, p. 1)
  2. (Kondakov 2020, p. 1)
  3. „Koch union seeks to preserve culture“. www.telegraphindia.com. Nuoroda tikrinta 2019-07-11.
  4. Nath (1989), p. 4.
  5. (Chatterji 1951, p. 101)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]