Kiaulytės vakcina
Kiaulytės vakcina (angl. Mumps vaccine) – vakcina nuo kiaulytės, licensijuota 1948 m.
Medicininė paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiaulytės vakcinos paprastai saugiai apsaugoti nuo kiaulytės. Skiepijant daugumą gyventojų siekiama sumažinti komplikacijų skaičių populiacijoje.[1] Apskaičiuotasis veiksmingumas paskiepijus 90 % populiacijos siekia 85 %.[2] Ilgalaikei apsaugai reikia skiepyti dviem dozėmis; pradinę dozę rekomenduojama skirti nuo 12 iki 18 mėnesių amžiaus kūdikiams, o antrąją dozę – per laikotarpį nuo 2 iki 6 metų amžiaus.[1] Galima skiepyti imuniteto dar neturinčius asmenis.[3]
Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiaulytės vakcina palyginti saugi, šalutinis poveikis paprastai lengvas.[1][3] Paskiepijus gali silpnai skaudėti injekcijos vietą, ji gali patinti, galima lengvai karščiuoti. Reikšmingesnis šalutinis poveikis pasireiškia retai.[1] Trūksta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima vakciną susieti su tokiomis komplikacijomis, kaip neigiamas neurologinis poveikis.[3] Skiepyti negalima nėščiųjų arba asmenų, kurių nusilpusi imuninė funkcija.[1] Apie sunkų šalutinį poveikį vaikams, kurių motinos buvo paskiepytos šia vakcina nėštumo metu, patikimų dokumentų nėra.[1][3] Nors vakcina gaminama naudojant viščiukų ląsteles, ją gali vartoti kiaušiniams alergiški asmenys.[3]
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dauguma išsivysčiusių šalių ir daug besivystančių šalių dažnai įtraukia į savo skiepijimų planus kiaulytės vakcinos derinį su tymų ir vakcinomis, vadinamą MMR vakcina.[1] Yra ir šių trijų vakcinų derinys su vėjaraupių vakcina, vadinamoji MMRV vakcina.[3] 2005 m. 110 šalių buvo skiepijama šia vakcina. Srityse, kuriose paskiepyta daug žmonių, ligos atvejų sumažėjo daugiau nei 90 %. Vienos rūšies skiepams sunaudota maždaug pusė milijardo dozių.[1]
Istorija, visuomenė ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiaulytės vakcina pirmą kartą registruota 1948 m., tačiau jos veiksmingumo laikotarpis buvo labai trumpas.[3] Pagerintos vakcinos į rinką pateiktos septintajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje. Pirmoji vakcina buvo pagaminta iš išaktyvintų virusų, o vėlesni preparatai – iš gyvų susilpnintų virusų.[1] Ši vakcina įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą, kurį sudaro svarbiausi pagrindinės sveikatos priežiūros vaistai.[4] 2007 m. rinkoje buvo daug įvairių tipų kiaulytės vakcinų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 „Mumps virus vaccines“ (PDF). Weekly epidemiological record. 82 (7): 49–60. 16 Feb 2007. PMID 17304707.
- ↑ Hviid A, Rubin S, Mühlemann K (March 2008). „Mumps“. The Lancet. 371 (9616): 932–44. doi:10.1016/S0140-6736(08)60419-5. PMID 18342688.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Atkinson, William (2012 m. gegužės mėn.). Mumps Epidemiology and Prevention of Vaccine-Preventable Diseases (12 leid.). Public Health Foundation. pp. Chapter 14. ISBN 9780983263135.
- ↑ „WHO Model List of EssentialMedicines“ (PDF). World Health Organization. 2013 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 22 April 2014.