Kartografinis generalizavimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kartografinis generalizavimas arba žemėlapio generalizavimas – tai procesas, kurio metu vykdoma erdvinių duomenų elementų atranka ir jų atvaizdo (reprezentacijos) suprastinimas priklausomai nuo mastelio| ir (ar) žemėlapio paskirties. Šio proceso metu žemėlapyje pateikiama informacija yra radikaliai suprastinama, tačiau išlieka įskaitoma ir suprantama vartotojui.

Seniau erdvinių duomenų generalizavimas buvo atliekamas rankiniu būdu, tačiau praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje pradedamos takyti automatizuoto generalizavimo procedūros. Kiekviena įmonė ar organizacija pagal savo galimybes ir poreikius kuria dalinai arba visiškai automatizuotus generalizavimo procesus, priklausomai nuo tos įmonės kaupiamų erdvinių duomenų logikos, koncepcijos bei duomenų rinkiniams taikomų reikalavimų. Lietuvoje automatizuoto generalizavimo technologija pradėta vystyti 2013 metais.

Kam reikalingas generalizavimas

Keičiant žemėlapio mastelį, pavyzdžiui iš 1:10 000 į 1:50 000, jame atvaizduojami negeneralizuoti objektai ar jų elementai gali būti nepastebimi (per maži), susilieję (per arti), žemėlapis gali atrodyti perpildytas (objektai ir jų elementai per tankiai išdėstyti, per daug detalių), todėl, kad išvengtume tokių klaidų, žemėlapius, o tiksliau jame vaizduojamus objektus, reikia generalizuoti.

Generalizavimo etapai

Bendruoju atveju mokslinėje literatūroje yra išskiriami trys generalizavimo etapai: objekto, modelio ir kartografinis generalizavimas.

Objekto generalizavimas

Erdvinių duomenų rinkinys yra tam tikras „realybės modelis“, kuris logiškai ir supaprastintai perteikia realaus pasaulio objektus, todėl remiantis ortofotografine medžiaga vektorizuojamiems erdviniams objektams, jau yra naudojamas tam tikro lygio generalizavimas, mokslinėje literatūroje vadinamas, kaip objekto generalizavimu. Tai geometrinis erdvinių duomenų bazių objektų transformavimas tam, kad juos būtų galima atvaizduoti skirtingais masteliais.

Modelio generalizavimas

Modelio generalizavimo metu yra vykdomas erdvinių objektų transformavimas, juos atvaizduojant smulkesnio mastelio erdvinių duomenų rinkinyje. Šio proceso tikslas yra suprastinti erdvinių duomenų detalumą, konfigūraciją, jų kiekį ir vaizdavimą tiek, kad jie liktų aiškiai suprantami ir galėtų būti toliau naudojami įvairiems tikslams įgyvendinti. Modelio generalizavimo procesai atliekami visiškai formaliai, tačiau vėliau jo rezultatas gali turėti estetinį poveikį, vykdant kartografinį generalizavimą.

Kartografinis generalizavimas

Atliekant kartografinį generalizavimą, pagal poreikį taip pat gali būti vykdoma papildoma vaizduotinų erdvinių duomenų atranka ir suprastinimas. Tačiau šio generalizavimo metu, skirtingai nei atliekant modelių generalizavimą, erdviniai duomenys transformuojami atsižvelgiant į kuriamam žemėlapiui ar kitai kartografinei produkcijai keliamus reikalavimus bei juose naudojamus sutartinius ženklus. Kitaip tariant, šio generalizavimo metu, atliekamos erdvinių objektų simbolizavimas pagal numatytus reikalavimus duomenų specifikacijoje. Taip pat pagal poreikį, vaizduotiniems objektams gali būti taikomos kitos kartografiniam generalizavimui būdingos operacijos, tokios kaip eliminavimas, perstūmimas, išdidinimas ir pan., tam kad galutiniame rezultate, t. y. žemėlapyje, vaizdas būtų aiškiai suprantamas ir informatyvus.

Generalizavimo procesui naudojamos pagrindinės operacijos

Suprastinimas

Tai generalizavimo metodas, kurio metu išsaugomos bendros objektų formos, pašalinant nereikalingas, perteklines detales.

Glotninimas

Glotninimas skirtas sumažinti linijos arba plotinio objekto ribos kampuotumą.

Sujungimas, agregavimas

Metodas, skirtas sumažinti objektų kiekį, sujungiant įvairaus dydžio plotinius objektus į vieną plotinį objektą.

Suliejimas, amalgamavimas

Metodas, kurio metu suliejami plotiniai objektai, siekiant paprastesnio objekto atvaizdavimo.

Atranka

Metodas, skirtas sumažinti objektų kiekį, atsižvelgiant į per didelį objektų tankumą, paliekant svarbiausius iš jų.

Klasifikavimas

Metodas, skirtas objektų perklasifikavimui, norint sukurti naują objektą.

Suglaudinimas

Metodas, skirtas transformuoti plotinį objektą į taškinį ar linijinį objektą arba dvi linijas į vieną linijinį objektą.

Perslinkimas

Metodas, skirtas išspręsti atsiradusius vaizduojamų objektų tarpusavio konfliktus (persidengimus, susiliejimus ir pan.).

Simbolizavimas

Metodas, skirtas perteikti objektus tam tikrais sutartiniai simboliais (nemasteliniais).

Išdidinimas

Metodas, skirtas pavaizduoti objektus, kurie tipiniu atveju turėtų būti nevaizduojami, pernelyg smulkūs ir pan. Šis metodas realizuojamas priskiriant didesnio dydžio sutartinius ženklus, naudojant nemastelinius sutartinius ženklus ir pan.