Karantino agentas

Karantino agentas (rus. карантинный агент) – mediko pareigybė Rusijos imperijos karantino įstaigose 1866–1910 m. Karantino agentai buvo Rusijos jūrų karantino įstaigų karantino agentūrų vadovai.

Pareigybė įvesta 1866 m. kovo 1 d. Karantinų statutu (Устав о карантинах). Karantino agentus, parinktus iš gydytojų, į pareigas skirdavo Vidaus reikalų ministerija.

I klasės karantino agentūrai vadovavęs karantino agentas vykdė karantino uosto kapitono ir karantino namų direktoriaus funkcijų derinį:

• Karantino uosto kapitono funkcijos:
  • laivų apžiūros organizavimas – agentas asmeniškai apklausdavo laivų komandas ir keleivius, tikrindavo duomenų apie laivą, komandą ir keleivius įrašymą į kontrolinę knygą ir t. t.
  • karantino valdybos informavimas apie sulaikytus laivus ir panaudotas priemones.
• Karantino namų direktoriaus funkcijos (I klasės karantino agentūros neturėjo karantino namų, turėjo tik nedidelį karantino skyrių keleiviams):
  • užtikrinti karantine laikomų keleivių ir komandos izoliaciją,
  • aprūpinti karantine esančius vaistais,
  • užtikrinti maisto kokybę ir t. t.

Karantino agentas taip pat prižiūrėjo krovinių, kurie turi būti vėdinami ir aprūkomi, iškrovimą, tikrino ar krovinio sudėtis atitinka laivo šeimininko ar kapitono pateiktą krovinių sąrašą.

II klasės karantino agentūroms vadovavusių karantino agentų funkcijos buvo tikrinti kelionės dokumentus ir apžiūrėti laivus.

Karantino agentams pavaldūs buvo gydytojai, karantino komisarai, brandvachta, karantino sargyba.

Karantino agento pareigos pagal „Pareigybių priskyrimą klasėms“ (Классное расписание должностей) buvo priskirtos VIII klasei (iki 1884 m. atitiko armijos majorą, po to – kapitoną).

Karantino agento pareigybė buvo panaikinta 1910 m., kai Rusija pagal ratifikuotą 1904 m. Paryžiaus Tarptautinėje sanitarinėje konvenciją pakeitė Karantinų statutą ir panaikino karantino agentūras.

Nuorodos

• Карантинный агент
• Фрейберг Н.Г. Врачебно-санитарное законодательство в России: Узаконения и распоряжения правительства по гражд. мед. части. Междунар. санитарные конвенции. СПб., 1901;
• Фрейберг Н.Г. Врачебно-санитарное законодательство в России: Узаконения и распоряжения правительства по гражд, мед. санитарной и фармацевтической частям. 3-е изд., исправл. и допол. СПб., 1913.