Kalnelis

Koordinatės: 56°14′42″š. pl. 23°33′14″r. ilg. / 56.245°š. pl. 23.554°r. ilg. / 56.245; 23.554 (Kalnelis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalnelis
{{#if:300
Kalnelio koplyčia ir piliakalnio vieta
Kalnelis
Kalnelis
56°14′42″š. pl. 23°33′14″r. ilg. / 56.245°š. pl. 23.554°r. ilg. / 56.245; 23.554 (Kalnelis)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Joniškio rajono savivaldybės vėliava Joniškio rajono savivaldybė
Seniūnija Joniškio seniūnija
Gyventojų (2021) 296
Vikiteka Kalnelis
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kalnẽlis
Kilmininkas: Kalnẽlio
Naudininkas: Kalnẽliui
Galininkas: Kalnẽlį
Įnagininkas: Kalneliù
Vietininkas: Kalnẽlyje

Kalnelis (seniau Gurkiai) – kaimas Joniškio rajono savivaldybėje, 4 km į vakarus nuo Joniškio, prie kelio  153  JoniškisŽagarėNaujoji Akmenė , Sidabros ir Vilkiaušo santakoje. Seniūnaitijos centras. Yra Kalnelio koplyčia, veikia Kalnelio pagrindinė mokykla, stūkso Kalnelio piliakalnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniame pakraštyje stūkso Kalnelio piliakalnis. XIII a. jame stovėjo žiemgalių Sidabrės pilis, ilgai išsilaikiusi kovoje su kalavijuočiais, bet 12891290 m. sudeginta. Prie Sidabros ir Vilkiaušio santakos buvo antras piliakalnis, sunaikintas kasant žvyrą.

XVI a. pradžioje Joniškis buvo įkurtas dabartinio Kalnelio kaimo vietoje, čia buvo pastatyta pirmoji Joniškio bažnyčia, prie jos įrengtos kapinaitės. Joniškis perkeltas į dabartinę vietą po 1594 m. gaisro.

1903 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1950 m. septynmetė, nuo 1976 m. aštuonmetė, nuo 1985 m. devynmetė, nuo 2003 m. Kalnelio pagrindinė mokykla.

19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1985 m.[7]
69 176 103 188 148 306
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - -
455 451 368 296 - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kalnelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 222 psl.
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kalnelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 187
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Kalnelis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 66 psl.