Juozas Maceika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Maceika (1904 m. gruodžio 16 d. Lazūnai1991 m. gruodžio 17 d. Vilnius) – Lietuvos muziejininkas, kultūros veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19281934 m. studijavo Vilniaus universiteto Teologijos fakultete. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos, Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto, Šv. Kazimiero draugijos veikloje. Nuo 1930 m. dirbo ekskursijų vadovu po Vilnių ir jo apylinkes. 19401941 m. ir 19451951 m. Vilniuje dirbo mokytoju, 1941–1945 m. – Lietuvos mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje (dabar Lietuvos mokslų akademijos biblioteka). 19451967 m. – Lietuvos dailės muziejaus bendradarbis, 19601967 vyriausiasis fondų saugotojas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė informacinių ir istorinių knygų, sudarė ir išleido lietuviškų kalendorių (19371940 m.), parengė istorinių apybraižų („Paveikslų galerijos pastatas“, „Vilniaus katedra“; rankraščiai), studijų („Vilniaus lietuvių spaudiniai 19191939 metais“, „Lietuvių būklė Lenkijos respublikoje 1936-1938 metais“, „Meno kūriniai buvusioje Vilniaus katedroje iki Didžiojo tėvynės karo“; rankraščiai), sudarė Lietuvos dailės muziejus 19451965 m. įsigytų eksponatų katalogą, parašė kraštotyros straipsnių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas Maceika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 729 psl.