Jonas Martinaitis
Jonas Martinaitis (1898 m. birželio 26 d. Pavartyčiai – 1947 m. lapkričio 29 d. Šeduva) – Lietuvos tapytojas, karikatūristas. Laikomas lietuviškų komiksų pradininku.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sūnus Antanas Martinaitis. 1915 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje, 1922–1926 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, mokytojas Kajetonas Sklėrius. Nuo 1927 m. dirbo leidinių „Ūkininko patarėjas“, „Trimitas“, „Vapsva“ redakcijose (iliustratorius, rašė tekstus), 1940–1941 m. bendradarbiavo leidžiant žurnalą „Šluota“.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrė daugiausia karikatūras („Gyvulių ir paukščių protestas“ 1936 m., „Moteris su sapnininku“ 1938 m., „Šalna“, ketvirtasis dešimtmetis), akvareles („Pamiškėje“ 1937 m., „Gluosniai prie Vandžiogalos“ 1939 m., „Kauno apylinkės“, „Valstiečio sodyba“, abu 1940 m.). Kūrybai būdinga realistinė raiška, nesudėtinga kompozicija, santūrus koloritas. Jo satyriniai piešiniai – socialinius visuomeninius įvykius atspindinčios kompozicijos, dažniausiai su eiliuotais tekstais.
Nuo 1930 m. dalyvavo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos 1940 m. Kaune, 1968 m. Vilniuje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.[2]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Martinaičių paveldo fondas Archyvuota kopija 2013-10-29 iš Wayback Machine projekto.
- Apie J.Martinaitį Voruta.lt
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Martinaitis ir lietuviškų komiksų pradžia Nuoroda tikrina 2014-06-02
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Jonas Martinaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 350 psl.