Jiezno senosios kapinės
| Jiezno senosios kapinės | ||
|---|---|---|
| Vieta | Prienų rajonas | |
| Seniūnija | Jiezno seniūnija | |
| Naudotas | XVIII–XXI a. | |
Jiezno senosios kapinės – riboto naudojimo, veikiančios kapinės, esančios Vilniaus g. Jiezne, Jiezno seniūnijoje, Prienų rajone, rytinėje miesto dalyje, prie kelio 3309 Jieznas–Sobuva , 0,5 km į šiaurės rytus nuo Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios.
Jiezno senosios kapinės yra vienos didžiausių ir seniausių apylinkėse kapinių. Jose gausu didikų, kunigų, 1794 m. sukilimo, 1831 m. sukilimo, 1863 m. sukilimo dalyvių, Lietuvos savanorių, laisvės gynėjų ir kitų žinomų žmonių bei parapijiečių kapų.
Jiezno kapinių architektūra ir struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra nemažai išlikusių metalinių ir medinių kryžių, yra ir XIX amžiaus antkapių.
Kapinės aptvertos akmenine, neaukšta tvora, jose yra vartai, kapinių viduje stovi Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčia (~1770 m.). Ši baroko stiliaus koplyčia pastatyta, labiau paslinkus į senųjų kapinių pietų pusę. Į koplyčią atsiremia nuo vartų vedantis pagrindinis kapinių takas.
Kapinės užima 2,05 ha plotą. Jose, į šiaurės rytus nuo koplyčios, yra saugomi kultūros paminklai: Lietuvos karių kapai (u.k. 25142)[1] ir Sovietų Sąjungos karių paalaidojimo vieta (u.k. 11094).[2]
Jiezno senosiose kapinėse buvo ir yra laidojami Jiezno miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiose kapinėse žmonės pradėti laidoti maždaug nuo 1750-1770 metų. Iki tol jie buvo laidojami prie Jiezno bažnyčios egzistavusiose kapinaitėse.
Pirmasis registruotas Jiezno bažnyčios mirties metrikų knygoje palaidotasis Jiezno kapinėse 1711 m. spalio 3 d. buvo Kazimieras Damalakas. Antras mirties metrikų įrašas liudija, jog žmonės buvo laidojami būtent prie bažnyčios, t. y. nurodyta, jog 1712 m. rugpjūčio 3 d. prie bažnyčios palaidotas kilmingasis lot. Generosus Dominum Jonas Lingevičius.
Jiezno senosiose kapinėse buvo palaidota daug kitataučių, svetimšalių, keliautojų, kadangi per Jiezną ėjo kelias Gardinas - Vilnius. Be to, keliauninkus iš visos Europos XVIII amžiuje pritraukdavo didžiuliai didikų Pacų rūmai.
Jiezno bažnyčios mirties metrikų knygose yra išlikęs vyskupo Felikso Tovianskio 1746 metais per vizitaciją padarytas įrašas, kuriame vyskupas barė parapijos kleboną Piacevskį dėl to, kad jis neįtraukė į metrikų knygą palaidotųjų aplinkinių kaimų kapinaitėse.[3]
Stanislovas Moravskis savo mirusį tėvą, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio šambelioną ir iždininką Apolinarą Moravskį 1838 m. parsivežė net iš Vilniaus ir palaidojo Jiezno kapinėse. Ant Apolinaro Moravskio antkapinio paminklo užrašyta, lenk.: "Apolinary Morawski szambelan Stanislawa Augusta Krola Polskieco zmarly z stycznia 1838 i Jozefa z Chrapowickich Morawska zmarla 2 Lipca 1842 Malžonkowie".
Tuo metu senąsias kapines juosė medinė tvora.
Jiezno kapines 1857 metais yra aprašęs Vladislovas Sirokomlė.
Palaidoti žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jiezno senosiose kapinėse ilsisi Vyčio Kryžiaus kavalieriai ir savanoriai:
- Petras Vaitkevičius
- Juozas Vaitkevičius
- Stasys Jakimavičius
- Juozas Beržinskas
- Petras Daunoras
- Justas Daunoras
- Juozas Ligeika
- Antanas Lėckas
- Jonas Adomaitis
- Mykolas Aleknavičius
- Jurgis Dirvanauskas
- Kostas Krušnauskas
- Jonas Oželskis
- Kostas Buinickas
- Juozas Saikevičius
- Jonas Tamošiūnas, Silvestro
- Kazys Stanevičius
- Aleksas Zavistanavičius
- Jonas Grigonis
Jiezno senosiose kapinėse palaidoti XVIII a. žymesni žmonės:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1782 m. Kauno iždininkas Martynas Margevičius
- 1787 m. Kauno teisėjas Mykolas Montvila
- 1788 m. Jiezno bažnyčios klebono Antano Sarošieko motina Rosalia
- 1789 m. Jiezno notaras ir rotmistras Dominykas Volkas
- 1789 m. Jiezno Pacų rūmų ir miestelio daktaras Jonas Herragieris
- 1792 m. Pacų giminės didikė Juzefa Pacaitė Vavževska
- 1794 m. dvarininkė Marija Beata Foglerova (mirė būdama 120 metų amžiaus)
- 1796 m. Abiejų Tautų Respublikos karaliaus rūmų šambelionas Ignacijus Voicechovskis
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę -
Kunigo Mykolo Pavčinskio antkapis -
Karaliaus rūmų šambeliono ir iždininko Apolinaro Moravskio antkapis -
Jiezno senųjų kapinių antkapiai -
Jiezno senųjų kapinių antkapiai -
Jiezno senųjų kapinių antkapiai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Lietuvos karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-26.
- ↑ „Sovietų karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-26.
- ↑ Dr. Irma Randakevičienė. XVIII amžiaus Jieznas bažnytiniuose metrikuose [1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vladislovas Sirokomlė. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. 1857 m.
- Jolanta Zabulytė. Mediniai Jiezno apylinkių kryžiai/ Lietuvos lokaliniai tyrimai. Etnologija. [2]
- Prienų rajono savivaldybės informacija. Uždek žvakutę…[3]
- Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma 1795 m. Jiezno gyventojų surašymo byla – fondas Nr. 515; apyrašas 15, byla Nr. 73.
