Izaokas I Komninas

Izaokas I Komninas gr. Ισαάκιος Α΄ Κομνηνός Isaakios I Komnēnos
Bizantijos imperatorius

Izaoko Komnino auksinis histameonas
Komninų dinastija
Gimė	apie 1005 m.
Mirė	1061 m. (~56 metai) Konstantinopolis
Sutuoktinis (-ė)	Kotryna Bulgarė
Vaikai	Emanuelis Komninas Marija Komnina
Bizantijos imperatorius
Valdė	1057 m. - 1059 m. (~2 metai)
Pirmtakas	Mykolas VI Stratiotikas
Įpėdinis	Konstantinas X Dukas

Vikiteka	Izaokas I Komninas

Izaokas I Komninas (gr. Ισαάκιος Α΄ Κομνηνός, Isaakios I Komnēnos, apie 1005 m. – 1061 m. Konstantinopolis) – 1057–1059 m. Bizantijos imperatorius

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Makedonų dinastijos, Komninų dinastijos pradininkas.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Kotryna (Ksenija) Bulgarė, Bulgarijos caro Ivano Vladislovo duktė. Jiems gimė vaikai Emanuelis Komninas (m. 1059 m.) ir Marija Komnina.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padedamas tėvo, imperatoriaus Bazilijaus I karininko, tapo artimas imperatoriui. 1057 m. dalyvavo kariškių sąmoksle prieš imperatorių Mykolą VI. Paflagonijoje (Mažoji Azija) paskelbtas imperatoriumi.

Valdymo pradžioje susikivirčijo su jį rėmusiu patriarchu Mykolu I Kerularijumi, kuris nepritarė kai kurių bažnyčios turtų nusavinimui, siekė bažnytinės valdžios viršenybės prieš pasaulietinę ir jį ištrėmė. 1059 m. sumušė vengrus ir pečenegus. 1059 m. lapkričio mėn. susirgo. Manydamas, kad liga mirtina, sostą perleido Konstantinui X Dūkui, pats pasitraukė į vienuolyną, kur gyveno iki mirties.^[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Izaokas I Komninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 425 psl.