Inta Celminia
| Inta Celminia latv. Inta Celmiņa | |
|---|---|
| Gimė | 1946 m. sausio 7 d. Ryga |
| Sutuoktinis (-ė) | Edvardas Grūbė |
| Veikla | latvių tapytoja |
| Organizacijos | Latvijos dailės akademija |
| Pareigos | dėstytoja |
| Alma mater | Latvijos dailės akademija |
Inta Celminia (latv. Inta Celmiņa, g. 1946 m. sausio 7 d. Ryga) – latvių tapytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyras dailininkas Edvardas Grūbė. 1969 m. baigė Latvijos dailės akademiją Rygoje. 1969–1976 m. dėstė Rygos taikomosios dailės mokykloje, 1976–1988 m. – Latvijos dailės akademijoje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūriniai neapibrėžto žanro, turi portreto, figūrinės kompozicijos, natiurmorto elementų. Ankstyvasis stilius grįstas postimpresionistine ir kubistine stilizacija („Sėdinti moteris“ 1972 m., „Miestas“ 1978 m.), vėlesnysis – laisvesnio, improvizacinio pobūdžio („Nuotaika“ 1985 m., „Karmen“ 1989 m., „Lietus“ 1993 m.). Kūriniams būdinga nekonkreti erdvė, panašių tonų koloritas, apibendrintos moterų figūros, sąlygiški motyvai. 1975 m. ir 1978 m. dalyvavo Pabaltijo tapybos trienalėse, 1978 m. – laureatė.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Inta Celminia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 750 psl.