Inaravanteš
Inaravanteš (hetitų k. Innarawanteš) – dievybių grupė hetitų mitologijoje; luvių gyvenamoje teritorijoje šios dievybės buvo vadinamos Annaruminzi.[1] Inaravanteš kilusios iš hetitų dievo globėjo Inaro (luvių atitikmuo Annari), esančios žemesniosios jo hipostazės.[2]
Kadangi Inaravanteš kilusios iš dievo globėjo Inaro, ir jos pačios esančios globėjiškos dievybės, o jų buveinė – žemė.[3] Teigiama, jog kaip ir daugelis kitų dievybių grupių, atsiradusių „pasidauginus“ kuriai nors dievybei, Inaravanteš pasižymi demoniškais bruožais.[4]
Dievybių vardai Innarawanteš arba Annarumenzi gali būti verčiami kaip „stiprieji“ (iš hetitų k. innaru- arba luvių k. annari- „stiprus, galingas, žvitrus“[5]). Inaravanteš priklauso luvių dievo Šantos ratui; šiam dievui būdingi tiek karo, tiek požemio pasaulio dievybės aspektai.[6] Hetitų ir luvių ritualiniame tekste iš Kizuvatnos, skirtame apsisaugoti nuo epidemijų, Inaravanteš apibūdinamos kaip dievybės, vilkinčios kruvinus rūbus, susijuosusios kalnų gyventojų juostomis, prisijuosusios durklus, laikančios įtemptus lankus su strėlėmis (teksto prasmė nėra visiškai aiški). Tuo Inaravanteš primena septynis karingus Mesopotamijos maro ir požemio pasaulio dievo Eros palydovus.[7]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Piotr Taracha: Religions of Second Millennium Anatolia. Wiesbaden 2009, p. 116.
- ↑ Piotr Taracha: Religions of Second Millennium Anatolia. Wiesbaden 2009, p. 116.
- ↑ Piotr Taracha: Religions of Second Millennium Anatolia. Wiesbaden 2009, p. 110.
- ↑ Piotr Taracha: Religions of Second Millennium Anatolia. Wiesbaden 2009, p. 116.
- ↑ Johann Tischler: Hethitisches Handwörterbuch. Innsbruck 2008. ISBN 978-3-85124-712-1
- ↑ Piotr Taracha: Religions of Second Millennium Anatolia. Wiesbaden 2009, p. 113 f.
- ↑ Piotr Taracha: Religions of Second Millennium Anatolia. Wiesbaden 2009, p. 113.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Piotr Taracha: Religions of Second Millennium Anatolia. Harrassowitz Verlag, Göttingen, Wiesbaden 2009, ISBN 978-3-447-05885-8.