Ina Marčiulionytė
| Ina Marčiulionytė | |
|---|---|
| Gimė | 1963 m. kovo 31 d. Tauragnai, Utenos raj. |
| Veikla | Lietuvos diplomatė, kultūros vadybininkė |
| Pareigos | Lietuvos ambasadorė |
| Alma mater | 1986 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2007 - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius | |
Ina Marčiulionytė (g. 1963 m. kovo 31 d. Tauragnuose, Utenos raj.) – Lietuvos diplomatė, kultūros vadybininkė. Nuo 2020 m. rugsėjo vadovauja ES delegacijai Laose.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1981 m. baigė Tauragnų vidurinę mokyklą, 1986 m. – Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Specializavosi vertimų srityje.
1986–1988 m. buvo Šalčininkų rajono laikraščio „Lenino priesakai“ korespondentė, vyr. redaktoriaus pavaduotoja. 1989–1990 m. – žurnalo „Gimtoji kalba“ skyriaus redaktorė.
1991–1999 m. – Atviros Lietuvos fondo kultūros, švietimo programų direktorė, nuo 1996 m. – Atviros Lietuvos fondo namų direktorė.[2].
1999–2003 m. – Lietuvos kultūros viceministrė. 2003–2010 m. – ambasadorė, Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO. 2004 m. I.Marčiulionytė buvo išrinkta į Pasaulio paveldo komitetą, o 2005–2006 m. šiam komitetui pirmininkavo. Nuo 2007 m. – UNESCO Vykdomosios tarybos vicepirmininkė, Būstinės komiteto pirmininkė, Tarpvyriausybinio Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo komiteto vicepirmininkė.
2009 m. Ina Marčiulionytė buvo bendra Baltijos šalių kandidatė į UNESCO Generalinio direktoriaus pareigas.[3]. Rinkimus laimėjo Bulgarijos atstovė Irina Bokova.
2010–2011 m. I.Marčiulionytė buvo URM ambasadore ypatingiems pavedimams, koordinavo Rytų partnerystės programas. 2011–2015 m. URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė.
2015 m. rugsėjo mėn. prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu paskirta LR nepaprastąja ir įgaliotoja ambasadore Kinijos Liaudies Respublikoje.[4] Kadenciją baigė 2020 m. rugpjūtį, o tų pačių metų rugsėjį pradėjo eiti ES delegacijos Laose vadovės pareigas.[5]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2007 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius;
- 2010 – Nominuota Lietuvos metų moters rinkimuose ir gavo „Metų karjeros“ apdovanojimą.
- 2019 – Utenos krašto garbės pilietė.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos ambasadorė Kinijoje Marčiulionytė vadovaus ES misijai Laose, LRT, 2020.06.16
- ↑ Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ina Marčiulionytė pretenduoja į UNESCO vadovo postą Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Prezidentė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadorei Kinijoje Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Būsima ES delegacijos vadovė Laose Ina Marčiulionytė mato perspektyvų ir Lietuvai, Delfi.lt, 2020 m. birželio 21 d.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Ugnė Karvelis |
Lietuvos Respublikos ambasadorė prie UNESCO   2003 - 2010 m. |
Po to: Nida Liubertienė (laikinoji reikalų patikėtinė) |
| Prieš tai: Lina Antanavičienė |
Lietuvos Respublikos ambasadorė Kinijos Liaudies Respublikoje  2015-2020 |
Po to: Diana Mickevičienė |