Gryva

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis apie Daugpilio dalį. Apie upę Šiaulių raj. skaitykite straipsnyje Gryva (upė).

Gryva Daugpilio miesto dalių (mikrorajonų) žemėlapyje

Gryva – Daugpilio miesto dalis kairiajame Dauguvos krante. 1917–1956 metais buvo atskiras miestas, seniau – miestelis.

Istorija

Gryvos miesto herbas

XVIII a. pradžioje ant Kalkūnės dvaro žemės susiformavo amatininkų ir smulkiųjų prekybininkų gyvenvietė Jeruzalemė. Kai buvo statomi Daugpilio tvirtovės prietilčio įtvirtinimai (1810–1818 m.) Jeruzalemę sugriovė.

Nauja gyvenvietė – Gryva – susiformavo XIX a. pradžioje anapus tvirtovės žemės prie Laukesos upės žiočių. 1831–1859 m. buvo prijungta prie Daugpilio. Kiek vėliau kitame Laucesės krante susiformavo Zemgalės miestelis. 1859 m. po susijungimo su Zemgalės miesteliu Gryva tapo didžiausiu miestu Kuržemės gubernijoje su daugiataute gyventojų sudėtimi.

Miesto teises gavo 1917 m. Gyventojai vertėsi daugiausia smulkiąja prekyba, amatininkyste ir sodininkyste. I pasaulinio karo metu buvo okupuota vokiečių. Nuo 1918 m. lapkričio iki 1919 m. rugsėjo buvo bolševikų valdžioje. I pasaulinio karo metu beveik visiškai sugriauta. Gyventojų sumažėjo beveik 6 kartus. 1935 m. per Dauguvą pastatytas Vienybės tiltas, sujungęs Gryvą su Daugpiliu.

1935 m. Gryva buvo nelatviškiausias miestas Latvijoje (latviai – 21,9 %). Tarp religinių konfesijų daugiausia buvo sentikių (46 %). Nuo 1875 m. iki 1879 m. Gryvos vokiečių mokykloje mokėsi J. Rainis. 1930–1950 m. Gryva buvo Alūkstos apskrities centras, 1950–1956 m. – Gryvos rajono centras. 1956 m. prijungta prie Daugpilio.