Grinkiškio dvaras

55°33′00″š. pl. 23°38′07″r. ilg. / 55.5500°š. pl. 23.6353°r. ilg. / 55.5500; 23.6353

Grinkiškio dvaras
Dvarininko namo griuvėsiai, 2019 m.
Vieta	Grinkiškis, Radviliškio raj.
Įkurtas	XV a. pab.
Rūmų stilius	medinis
Bajorų giminės	Loveikos, Montvid-Bialozorai
Parkas	Parko fragmentai, medžių alėja
Pastatų būklė	Rūmų griuvėsiai, svirnas, parkas

Grinkiškio dvaro sodyba yra Grinkiškyje, Radviliškio rajone, į vakarus nuo kelio 2011 Krakės–Dovydiškiai–Grinkiškis . Išlikę parko želdinių, medžių alėja, tvenkinėliai, stūkso dvaro rūmų griuvėsiai, svirnas. Dvarvietės teritorijoje yra Lietuvos partizanų kapai, įkurtas Grinkiškio krašto išnykusių kaimų parkas:^[1]^[2] prie takų pastatyti masyvūs atminimo akmenys su kaimų pavadinimų lentelėmis. 2019 m. duomenimis, dvaro pastatai buvo nenaudojami.

Nuo 1992 m. dvaro sodybos kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ^[3]. Teritorija užima 168 831 m² plotą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grinkiškio dvaras minimas nuo XV a. Anksčiau jis vadinosi Sarvais. 1554 m. Nikolajus Loveika įsūnijo giminaitį Joną Bialozorą ir jam užrašė Sarvų dvarą. Nuo tada, iki XX a. vidurio dvaras buvo Montvid-Bialozorų giminės nuosavybė.

Grinkiškio dvaro savininkas Stanislovas Bialozoras, turėjęs dvarą iki 1623 m., su savo žmona Darata 1618 m. fundavo Grinkiškio bažnyčią. Paskutinioji dvaro savininkė - Aleksandra Montvid-Bialozoraitė, prieš Antrąjį pasaulinį karą ištekėjusi už Grinkiškio policijos nuovados viršininko Jono Rimvydo.

1940 m. dvaras nacionalizuotas. Tuomet pastatų inventorizacijos dokumentuose buvo nurodyti 15 pastatų. Dvaro rūmuose 1944-1953 m. buvo įsikūręs NKVD Grinkiškio valsčiaus poskyris. Svirno pusrūsyje buvo įrengta areštinė. Apylinkėse žuvusių partizanų palaikai buvo niekinami šalia šių pastatų, vėliau užkasami dvaro teritorijoje už tvenkinių arba įmetami į pačius tvenkinius. 1960-1965 m. valant dvaro tvenkinius surasta daug partizanų palaikų kaulų. Daugiausia Antrajame tvenkinyje. Tais pačiais metais, kitais duomenimis, 1980 m., valant dvaro svirno pusrūsį surasti dviejų partizanų kūnai. Visus surastus palaikus gyventojai paslapčia palaidodavo kalnelyje, vėliau pavadintame „Skausmo kalneliu”. Remiantis liudytojų teigimais, dvaro sodyboje iš viso tikėtina yra per 80 partizanų palaikų, pažymėtos per 60 tokių palaidojimo vietų.

Sovietmečiu dvarininko name buvo įsikūrusi kolūkio kontora, veikė kultūros namų salė, gyveno žmonės.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro rūmai statyti XVIII a., o vėliau, XIX ir XX a., daug kartų perstatyti ir keisti. Rūmai - masyvaus stačiakampio tūrio, pietinėje pusėje turėję kelis priestatus. Jie yra sudėtinio, „U“ raidės formos plano, sudaryto iš trijų stačiakampio plano vienaaukščių priestatų, iš kurių šiaurinis – su mansarda ir rūsiu. Išlikę daugelis įdomių konstrukcinių ir apdailos detalių, liudijančių gana seną dvaro rūmų amžių: sienų apdaila, išorės apkalimas (kalvio darbo vinimis), perdangos, stogo konstrukcijos, kt.