Giedraičių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Giedraičių herbas – pagrindinis Giedraičių miestelio ir seniūnijos (Molėtų rajono savivaldybė) heraldikos atributas.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo raudoname lauke sidabrinė penkialapė lelija. Jos vidurys auksinis, taurėlapiai žali. Skydo mėlynoje skydo galvoje įžambiai sukryžiuoti auksinė daudytė (iš užpakalinio apatinio kampo į viršutinį priekinį kampą, žiotimis į priekį) ir sidabrinis kardas auksiniu efesu (iš galinio viršutinio kampo į priekinį apatinį kampą, smaigaliu į priekį nugarėle į viršų).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorinio herbo Giedraičiai neturėjo. Labiausiai Giedraičius išgarsino kunigaikščių Giedraičių giminė, save kildinusi iš romėnų. Pasak legendos, vienas tos giminės atstovų – Giedrius ir įkūręs Giedraičius. Giedraičių vardas įrašytas į garbingą Lietuvos nepriklausomybės kovų istoriją. 1920 m. vėlyvą rudenį po sėkmingo mūšio prie Giedraičių buvo sustabdyta ir priversta trauktis lenkų okupacinė Želigovskio kariuomenė. Herbe įdėta Giedraičių giminės lelija, o daudytė ir kardas įprasmina kovas už šalies laisvę.

2008 m. liepos 29 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1K-1464.[1] Herbo etaloną dar 1989 m. sukūrė dailininkė Giedrė Jurkūnienė, o 2008 m. dailininkas Rolandas Rimkūnas jį patobulino, kad atitiktų šiuolaikinius heraldikos reikalavimus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Dėl Giedraičių herbo tvirtinimo“. 2008 m. liepos 29 d. dekretas Nr. 1K-1464. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-07.