Georgenhofas (Tumanovas)
| Georgenhofas rus. Туманово liet. Paskalviai vok. Paskallwen-Georgenhof | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Nemano rajonas |
Georgenhofas (liet. Paskalviai, vok. Passkalwen-Georgenhof, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Tumanovas, rus. Туманово) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, dab. Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 10 km į vakarus nuo Nemano, Nemuno senvagės kairiajame krante; nuo 2008 m. birželio 30 d. Nemano miesto gyvenvietės teritorija.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nadruvos žemės kaimo Paskalviai pavadinimas lietuviškos – skalviškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) gyvenvietė, įjungta į Paskalvių kaimo bendruomenę (1905 m. – 52 gyventojai).[4] 1946–2008 m. Rakitino apylinkės teritorija.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–2008 m. | Rakitino apylinkė Nemano rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Nemano miesto gyvenvietė Nemano municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 24 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Georgenhofas GenWiki
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.