Gemiras Maksimovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gemiras Maksimovas
Gimė 1931 m. gruodžio 31 d.
Permė, Rusija
Mirė 2006 m. vasario 14 d. (74 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Biologijos mokslų daktaras.

Gemiras Maksimovas (1931 m. gruodžio 31 d. Permė, Rusija2006 m. vasario 14 d. Vilnius) – Lietuvos augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Biologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. baigė Mičiurinsko vaisių ir daržovių institutą. 1957-1960 m. dirbo Chabarovsko žemės ūkio institute, 1960-1968 m. – Sibiro augalų fiziologijos institute Irkutske. 1968-1989 m. dėstė Leningrado universitete, šio universiteto Biologijos instituto Augalų biofizikos laboratorijos vadovas. Nuo 1989 m. dirbo Lietuvoje, Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje; nuo 1990 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausia mokslinio darbo sritis – augalų ląstelių membranose vykstančių procesų hormoninė reguliacija. Patobulino ir įdiegė 2 metodų grupes: augalų subląstelinių struktūrų išskyrimą bei identifikavimą ir katijonų pernašos tyrimą augalo ląstelių barjerinių membranų sistemose (naudojant fluorescencinius zondus) metodus. Išradimo autorius, paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė DarginavičienėGemiras Maksimovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 112 psl.