Gaučiškės piliakalnis
| Gaučiškės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Gaučiškės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kelmės rajonas | ||
| Seniūnija | Liolių seniūnija | ||
| Aukštis | 13 m | ||
| Plotas | 19x17 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I pusė | ||
| Žvalgytas | 1967 | ||
| Registro Nr. | A1322 / 5112 / AR394 | ||
Gaučiškės piliakalnis, Liolių piliakalnis, Vainikė, Vainikės kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1322, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR394) – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Liolių kaimo, Liolių seniūnija. Pasiekiamas keliu Lioliai – Gailiai per Flerijoniškę pavažiavus 1,1 km, pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus lauko keliuku 450 m, yra dešinėje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Dratvinio kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Iš pietvakarių jį juosia pelkėtas upelio slėnis, iš kitų pusių – žemesni laukai. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 19 x 17 m (1967 m. – 30 x 20 m)dydžio. 2 m žemiau aikštelės, visuose jos šlaituose, išskyrus pietvakarių yra 6-14 m (šiaurėje) terasa. Pietrytiniame šlaite yra karjero nuardyto 0,5 m aukščio pylimo išorinis šlaitas. Šlaitai vidutinio statumo, iki 13 m aukščio.
Piliakalnis labai apardytas arimų, karjero, aikštelėje iškastos didelės duobės. Apaugęs retomis pušimis.[1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia – viduriu.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kalniškių piliakalnis (Vaiguva) 20 km Galinių piliakalnis 17 km |
Puikiškės piliakalnis 20 km | Burbaičių piliakalnis 16 km Šeduviškės piliakalnis 5 km |
| |||||||
| Plūsčių piliakalnis 19 km |
|
Bulavėnų piliakalnis 8 km | |||||||||
| Molavėnų piliakalnis 12 km Pužų piliakalnis 14 km |
Galkaičių piliakalnis 17 km | Lyduvėnų piliakalnis 9 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 61 (Nr. 195)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 28-29.
- Lietuvos TSR kutūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.127.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.68. P.103-109.
- S. Mankevičius. Lioliai ir jų legendos // Lietuva. 1925 m. vasario 28 d. P.5.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928. p. 174.
- N. Timofejeva. Liolių apylinkės kultūros paminklai // Komunistinis žodis, Kelmė, 1983 m. rugplūčio 9 d.
- * Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 129.