Garliavos herbas
| Garliavos herbas |
|---|
 |
 |
 |
 |
Garliavos herbas – Garliavos miesto heraldinis atributas.
Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Herbo skydo auksiniame lauke papėdėje – žalia šakelė su trimis į viršų nukreiptais žaliais ąžuolo lapais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Garliavos miestas istorinio herbo neturėjo, todėl Lietuvos Heraldikos komisijoje, svarstant naujo herbo idėjas, buvo ieškoma simbolio, labiausiai atliepiančio praeities istorinius įvykius. Buvo pritarta miestelio gyventojų norui savo herbe parodyti ištvermę, ryžtą siekiant išsaugoti tautiškumą ir valstybingumą, todėl pritarta ir jų siūlomam simboliui – šakai su 3 ąžuolo lapais. Iš Lietuvos Heraldikos komisijos aprašo |
|
Garliavos herbo etaloną sukūrė dailininkė Valerija Kiškienė.
Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą patvirtino 1994 m. gruodžio 21 d. dekretu Nr. 472.
Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skaičiaus „3“ istorinė simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Garliavos herbo simbolyje yra įprasmintas Garliavos miestelio įkūrimo – įsikūrimo faktas. Herbo figūroje įrašytas skaičius „3“ (šakelė su 3 ąžuolo lapais) yra dviem reikšmėmis susijęs su Garliavos miestelio įkūrimu:
1) 1773–1867 m. gyvenusio dvarininko Juozo Godlevskio 1809 m. pastatyta Romos katalikų bažnyčia, kurios atsiradimas lėmė Garliavos gyvenvietės įsikūrimą, turi Švenčiausios Trejybės titulą (pavadinimą), todėl skaičius „3“ – herbo skydo lauke pavaizduota šakelė su 3 ąžuolo lapais – simbolizuoja Garliavos miestelio įsikūrimo priežastimi tapusios bažnyčios titulą, o kartu – ir paties miestelio įkūrimą.
2) Skaičius „3“ Garliavos įkūrimo – įsikūrimo istorijoje turi dar vieną labai svarbią reikšmę. Istoriniuose šaltiniuose pateikta, kad J. Godlevskis šiame miestelyje pastatė maldos namus 3 konfesijoms: 1809 m. pastatęs bažnyčią Romos katalikams, ne už ilgo jis pastatė bažnyčią evangelikams liuteronams ir sinagogą žydams. Garliavos miestelyje nuo jo įsikūrimo iki Antrojo pasaulinio karo gyvavo ir viena su kita darniai sugyveno trijų religijų – katalikų, žydų ir evangelikų liuteronų – bendruomenės (po 1945 m. pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo išliko tik katalikų bendruomenė). Todėl galima teigti, kad Garliavos miestelio įkūrimą – įsikūrimą ženklina J. Godlevskio pastatyti treji maldos namai trims skirtingoms konfesijoms, kurios, plėtodamos kiekviena savo konfesinę, švietėjišką – kultūrinę, socialinę bei ekonominę veiklą, sąlygojo bendrą Garliavos miestelio augimą ir vystymąsi.[1]
Bendroji heraldikos elementų simbolika Garliavos herbe[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ąžuolas – ištvermės ir tvirtumo simbolis.
- Žalia spalva – gamta, sveikata, atsinaujinimas, augimas, gyvastis, viltis, grožis, ramybė.
- Geltona spalva (auksas) – šviesa, darnumas, branda, intelektas, gerovė.
- Skaičius „3“ – Trejybė – aukščiausias Dievybės simbolis; harmonija; išsipildymas; trys dorybės: Tikėjimas, Meilė, Viltis; Laiko tėkmė: praeitis, dabartis, ateitis.
- Šakelė, t. y. sumedėjusi jos dalis, iš kurios išauga 3 ąžuolo lapai, nupiešta nenukirsta, nenulaužta, o pavaizduota kaip gyvo medžio fragmentas. Šakelė tarsi tęsiasi už herbo skydo ribų, tik jos numanomą tęsinį į abi puses piešinyje riboja skydo kraštai. Smailėdama ji už skydo krašto tarsi tęsiasi iki numanomos viršūnėlės, o storėdama – iki numanomo susijungimo su storesne šaka, išaugančia iš ąžuolo kamieno. Tai reiškia, kad ji yra jungtyje su visu ąžuolu. Simbolinė tokio vaizdavimo reikšmė: šakelė su 3 ąžuolo lapais yra harmoniją, visuotinę tvarką, universalumą simbolizuojančio Pasaulio medžio dalis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Informacija apie Garliavoje nuo jos įsikūrimo gyvavusių 3 konfesijų bendrystę ir veiklą – iš istoriko Ovidijaus Jurkšos magistro darbo „Garliavos miestelio istorija 1809–1940 m.“, Vilnius, 2015.