Fagotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fagotas

Renard 220 modelio fagotas
Medinis pučiamasis instrumentas
Hornbostel–Sachs klasifikacija422.112–71
(aerofonas su dvigubu liežuvėliu ir klaviatūra)
IšsivystėXVIII amžiaus pradžioje
Garsų diapazonas
Susiję instrumentai
Tenorinis fagotaskontrabosinis fagotasdulčijanasobojus

Fagotas (angl. Bassoon, pranc. Basson, it. Fagotto arba Bassone, vok. Fagott) – boso-tenoro tesitūros medinis muzikos instrumentas, pučiamasis liežuvėlinis aerofonas.Jis yra netransponuojantis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji fagotai sukonstruoti XVI a. pirmoje pusėje Italijoje.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fagoto liežuvėlis.

Korpusas sudarytas iš sudvejinto kūgiško medinio vamzdžio. Turi nuo 25 iki 27 garsaskylių (5 iš jų neuždengtos vožtuvėliais). Prie korpuso viršutinėje dalyje yra metalinis išlenktas vamzdelis su gale esančiu dvigubu liežuvėliu (mundštukas), pro kurį pučiama.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grojama simfoniniuose orkestruose, didelės sudėties pučiamųjų orkestruose, kameriniuose ansambliuose, solo.

Kompozitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]