Ernesto Giacomo Parodi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ernesto Giacomo Parodi
Gimė 1862 m. lapkričio 21 d.
Genuja, Italijos karalystė
Mirė 1923 m. sausio 31 d. (60 metų)
Florencija, Italijos karalystė
Veikla kalbininkas
Alma mater Genujos universitetas

Ernestas Džakomas Parodis (it. Ernesto Giacomo Parodi, 1862 m. lapkričio 21 d. Genuja, Italijos karalystė – 1923 m. sausio 31 d. Florencija, Italijos karalystė) – italų kalbininkas, romanistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1886 m. baigė Genujos universitetą, vėliau studijavo Leipcige pas K. Brugmaną. E. Parodis buvo P. Radžnos (1847–1930) mokinys ir A. Skjafinio (1895–1971) mokytojas.

Jo įvairūs ligūrų tarmės tyrimai yra „išsamiausia ir organiškiausia italų tarmės istorijos iliustracija ir viena nuostabiausių duoklių, kurią mokslininkas atidavė savo šalies kalbotyros tradicijoms“.[1]

Nuo 1892 m. dėstė Florencijoje. Nuo 1906 m. iki mirties – M. Barbio, „Italijos Dantės draugijos biuletenio – Kritinės Dantės tyrimų apžvalgos“ redaktoriaus įpėdinis. 1921 metų nacionaliniame Dantės darbų leidime drauge su F. Pelegriniu redagavo Dantės „Puotą“.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Amedeo Benedetti, Contributo alla biografia di Ernesto Giacomo Parodi, „Atti della Società Ligure di Storia Patria“, n.s., a. LIII (2012), p. 274.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]