English Electric Kingston

English Electric P.5 Kingston

Kingston II (N.9712) Lythamo poligone, 1925 m.

Tipas	Patrulinė skraidanti valtis
Gamintojas	English Electric
Kūrėjas	William Oke Manning
Gamybos metai	1925-1926
Pirmas skrydis	1924 m. gegužės 22 d.
Pagaminta vnt.	6
Variantai	English Electric Kingston I English Electric Kingston II English Electric Kingston III

English Electric P.5 Kingston – XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje Didžiosios Britanijos įmonės „English Electric“ sukurtas dvimotoris žvalgybinis lėktuvas – skraidanti valtis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. susijungus kelioms įmonėms įkurta kompanija „English Electric“ iš vienos pirmatakių – „Phoenix Dynamo Manufacturing Company“ – paveldėjo baigiamą kurti žvalgybinio lėktuvo – biplano „Phoenix P.5 Cork“ projektą ir su parengtu prototipu. Naujoji įmonė šį orlaivį pervadino „English Electric P.5 Kingston“ ir britų KOP užsakymu pagamino dar penkis egzempliorius.

„English Electric“ savo modelį „P.5“ 1922 m. pateikė Britanijos Aviacijos ministerijos konkursui sukurti kovos su povandeniniais laivais ir pakrančių patrulinį orlaivį (Specifikacija 23/23).^[1] Konkursinis modelis, suprojektuotas įmonės vyriausiojo konstruktoriaus V. Meningo (angl. William Oke Manning), buvo „Cork“ modifikacija su atnaujintu fiuzeliažu, sparnų galuose sumontuotais plūdurais, didesniais viršutinių sparnų eleronais, didesniu uodegos vairu.

1923 m. sausio mėn. „English Electric“ gavo valstybės užsakymą pagaminti prototipą. 1924 m. gegužės 24 d. pirmasis prototipas (Nr. N168) bandymų metu kildamas netikėtai sustojo ir pradėjo skęsti. Susidūrimo su kilimo trajektorijoje plaukiojusiu rąstu metu lėktuvo įgula nenukentėjo, o įmonei pavyko iš dalies nugrimzdusį lėktuvą ištraukti ir sutaisyti.

Incidentas nepaveikė ministerijos nuomonės ir ji užsakė pagaminti dar keturis orlaivius, gavusius indeksą „Kingston Mk. I.“ Pirmasis jų (Nr. N9709) buvo pagamintas tų pačių metų rudenį. 1924 m. lapkritį Felikstovo (angl. Felixstowe) karinėje bazėje vykusių bandymų metu buvo nustatyta, kad orlaivis neatitinka ministerijos keltų plaukiojimo vandenyje reikalavimų. Atsižvelgusi į pastabas, kitų metų pradžioje įmonė pristatė modifikuotą orlaivį, varomą keturmenčiais mediniais propeleriais. 1925 m. gegužės 25 d. bandymų metu įvyko dar viena avarija – lėktuvo varikliai atsiskyrė nuo montavimo lizdų, tačiau įgulai pavyko sėkmingai nutupdyti orlaivį.

1925 m. pabaigoje bandymai buvo tęsiami su antruoju (Nr. N9710) ir trečioju (Nr. N9711) orlaiviais. Ketvirtasis egzempliorius (Nr. N9712) tik pagamintas buvo išardytas ir dalimis perduotas struktūriniams bandymams Karališkųjų oro pajėgų bazėje Farnboro mieste (angl. RAE Farnborough).^[1]

1930 m. ketvirtasis egzempliorius buvo vėl surinktas, šį kartą su nauju diuraliuminio fiuzeliažu ir indeksu „Kingston II“. Tų pačių metų pabaigoje, neįveikęs valstybinių bandymų, lėktuvas buvo išardytas dalimis, o iš diuraliuminio pagaminta plaukiojanti fiuzeliažo dalis buvo naudojama kitų orlaivių bandymams.

Penktasis iš šių lėktuvų (Nr. N9713) buvo pagamintas su iš naujo perkonstruotu mediniu fiuzeliažu. Gavęs indeksą „Kingston III“, jis 1926 m. sėkmingai išlaikė bandymus, tačiau serijiniu būdu nebuvo gaminamas ir britų karo aviacijos jūrinių lėktuvų bandymo įstaigos (angl. Marine Aircraft Experimental Establishment (MAEE)) buvo naudojamas savo transporto poreikiams.^[1] Planus gaminti pilnai metalinę „Kingston III“ versiją nutraukė „English Electric“ sprendimas uždaryti aviacijos padalinį,^[2] po ko įmonė lėktuvų gamyba neužsiėmė iki 1944 m.^[3]

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinė Karalystė

Karališkosios karinės oro pajėgos
- MAEE

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Duomenys iš British Flying Boats.^[4]

Bendrieji duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įgula: 6 (pilotas, žvalgas, 3 šauliai, inžinierius)
Ilgis: 52 pėdos 9 coliai (16,08 m)
Sparno mojis: 85 pėdos 6 coliai (26,07 m)
Aukštis: 20 pėdų 11 colių (6,38 m)
Sparno plotas: 1 282,5 kvadratinės pėdos (119,2 m²)
Tuščio svoris : 9 130 svarų (4 150 kg)
Maksimalus kilimo svoris: 14 508 svarai (6 595 kg)
Jėgainė: 2 × 12 cilindrų stūmokliniai varikliai Napier Lion IIIB, po 450 AG (336 kW) galios

Skrydžio duomenys

Maksimalus greitis: 104,8 mylios/valandą (169 km/h, 91 mazgai)
Skrydžio trukmė: 8–9 val.
Skrydžio lubos: 9 060 pėdos (2 760 m)

Ginkluotė

Kulkosvaidžiai: 3× 0,303 colio (7,7 mm) kalibro kulkosvaidžiai Lewis Mark I

Bombos: iki 1 040 svarų (472 kg)

Panašūs to paties laikotarpio orlaiviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

(EN) London, Peter (2003). British Flying Boats. Stroud, UK: Sutton Publishing. ISBN 0-7509-2695-3.
(EN) Ransom, Stephen; Robert Fairclough (1987). English Electric Aircraft and their predecessors. London: Putnam. ISBN 0-85177-806-2.
(EN) Owen Thetford, Aircraft of the Royal Air Force 1918-57, Londres, Putnam, 1957, 528 p
(EN) The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985). Orbis Publishing.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Ransom/Fairclough 1987, pp.134-146
↑ Ransom/Fairclough 1987, p.35
↑ Ransom/Fairclough 1987, p.51
↑ London 2003, pp. 260–261.

[:0-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Ransom/Fairclough 1987, pp.134-146

[2] Ransom/Fairclough 1987, p.35

[3] Ransom/Fairclough 1987, p.51

[4] London 2003, pp. 260–261.

[1]

[2]

[3]

[4]