Elektroninių ryšių teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elektroninių ryšių teisėteisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

Principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas principais: veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

Lietuvos elektroninių ryšių teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje elektroninių ryšių teisinius santykius reglamentuoja LR elektroninių ryšių įstatymas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]