Edmundas Putrimas
| Edmundas Putrimas | |
|---|---|
| Gimė | 1959 m. rugsėjo 3 d. Torontas, Kanada |
| Mirė | 2022 m. lapkričio 15 d. (63 metai) Kanada |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Mindaugas Putrimas |
| Motina | Sofijos Laurinavičiūtė |
| Religija | Romos katalikų |
| prelatas | |
| Išsilavinimas | kanonų teisės licenciatas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Edmundas Putrimas (g. 1959 m. rugsėjo 3 d. Toronte, Kanadoje – 2022 m. lapkričio 15 d. Kanadoje) – Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai, kunigas, prelatas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Edmundas Putrimas gimė 1959 m. rugsėjo 3 d. Toronte, Kanadoje, Sofijos (Laurinavičiūtės) ir Mindaugo Putrimų šeimoje. 1979 m. baigė Royal York Collegiate Institute gimnaziją Toronte, taip pat Toronto Maironio mokyklos aukštesniuosius lituanistinius kursus. 1979–1980 m. Toronte Humber College lankė verslo administracijos kursus.
1980 m. atvyko į Popiežiškąją Šv. Kazimiero kolegiją Romoje (Italija) ir studijavo Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete, 1981 m. įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. Vėliau 1986 m. baigė pastoracinės teologijos diplomines studijas, 1988 m. įgijo kanonų teisės licenciato laipsnį, parašęs baigiamąjį darbą „Personalinė parapija kaip integracijos įrankis“.
1984 m. rugsėjo 3 d. Misisogos (Kanada) Lietuvos kankinių parapijoje vyskupas Antanas Deksnys pašventino E. Putrimą diakonu. Naujai įšventintas diakonas iki gruodžio mėn. ėjo vyskupo Pauliaus Baltakio OFM kanceliarijos administratoriaus ir sekretoriaus pareigas, taip pat vyskupas jam pavedė rūpintis lietuvių jaunimo pastoracija Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (dalyvauti jaunimo stovyklose, būti katalikiškų organizacijų kapelionu, skaityti konferencijas, vadovauti dvasinėms pratyboms). 1985 m. birželio 2 d. Romoje popiežius šv. Jonas Paulius II įšventino kunigu.
1986 m. rūpinosi Vokietijos lietuvių katalikų dvasiniais reikalais: vedė rekolekcijas lietuvių bendruomenėse, nuo balandžio iki liepos mėn. dėstė tikybą Vasario 16-osios gimnazijoje (vėliau ir 1988–1991 m., 1992–1994 m.).
1984 m. priklausė Šventojo Kazimiero mirties 500-ųjų metinių minėjimo komitetui, o 1987 m. – vysk. Pauliaus Baltakio OFM vadovaujamam komitetui Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejui paminėti.
1991–1992 m. rūpinosi lietuvių sielovada Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. 1994 m. paskirtas vikaru lietuviškoje Prisikėlimo parapijoje Toronte. 1994 m. Klaipėdoje įsteigė „Dvasinės pagalbos jaunimui centrą“.
1997 m. paskirtas Toronto tarptautinio „L. B. Pearson“ oro uosto kapelionu (dirbo iki 2012 m., nuo 2007 m. buvo tarpreliginės sielovados nariu). 2010–2012 m. buvo Toronto arkivyskupijos vicekancleris. 2003 m. tapo Europos vyskupų konferencijų tarybos Pastoracinio ir socialinio darbo su migrantais komisijos nariu, nuo 2015 m. – tarptautinės Šventosios Mortos grupės prieš prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę narys, 2016–2018 m. pagelbėjo kuriant dokumentinį filmą „Mulai“ (rež. M. Starkus) apie lietuvius, kalinčius Limos (Peru) kalėjimuose.
Nuo 1982 m. vasaromis darbuodavosi Kanados lietuvių jaunimo stovyklų kapelionu, savanorių ir programų koordinatoriumi. Buvo ateitininkų stovyklų „Dainavoje“ Mičigane (JAV) kapelionas, dalyvaudavo Pasaulio lietuvių jaunimo kongresuose, Kanados lietuvių bendruomenės, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje, rūpindavosi pasaulio lietuvių jaunimo dalyvavimu Pasaulio jaunimo dienose, buvo Lietuvių katalikų religinės šalpos direktorių tarybos narys ir pirmininkas.
2003 m. rugpjūčio 18 d. paskirtas Lietuvos vyskupų konferencijos delegatu užsienio lietuvių sielovadai, kuriai nuoširdžiai atsidavęs prelatas negailėjo savo jėgų rūpinantis užsienio lietuvių dvasiniu augimu. Lankė lietuviškas parapijas, misijas ir bendruomenes, koordinavo ir palaikė jaunimo sielovadinę ir tautinę veiklą, teikė pagalbą lietuviams, įkalintiems kalėjimuose visame pasaulyje.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prelatas Edmundas Putrimas 2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių bendruomenių užsienyje telkimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“, 2019 m. Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ Aukso Vyčiu.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Katalikų žinynas 2023, išleido UAB „Katalikų pasaulio leidiniai“. Vilnius, 2022. P. 307–309. ISSN 1822-6272