Bukranijas
Bukranijas, bukranionas (gr. το βουκράνιον – jaučio kaukolė) – frontalios jaučio kaukolės pavidalo dekoro motyvas. Buvo skulptūrinis ir tapytas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bukranijas atsirado paleolite, matriarchato laikotarpiu, manoma, kaip vaisingumo simbolis. Ypač dažnas senovės Rytų šalių ir vidurio Europos neolito, chalkolito, kai kurių archeologinių kultūrų – ir bronzos amžiaus dirbinių puošyboje.
Pasak archeologo D. Kamerono, bukranijas vaizdavo moters gimdą su Falopijaus vamzdeliais. M. Gimbutienės nuomone, bukranijas buvo vienas Atgimimo deivės (retkarčiais ją simbolizavo ant kaukolės taškučiais nupiešti du sujungti trikampiai) simbolių. Dažnai kaukolė derinta su kitais Atgimimo deivės simboliais – bitė, drugys, gėlių žiedai.
Įsigalėjus patriarchatui bukranijas simbolizavo gyvūnų auką dievams. Kai kada kaukolė komponuota su girliandomis ant ragų, nuo helenizmo laikotarpio – su kaspinais apjuostomis augalų, vaisių ir žiedų girliandomis bei įterptais aukos taurių motyvais. Senovės Graikijoje ir Romoje bukranijais puošti aukurai, altoriai, sarkofagai, šventyklų sienos ir frizai. Buvo populiarus renesanso ir klasicizmo architektūros ir dekoratyvinių dirbinių puošyboje.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Spečiūnas, Lijana Šatavičiūtė. Bukranijas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 585 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sabine Deschler-Erb u.a.: Bukranien in der jungsteinzeitlichen Siedlung Arbon-Bleiche 3 – Status, Kult oder Zauber? In: Archäologie der Schweiz 2002/4
- Adolf Ernst Napp: Bukranion und Guirlande : Beiträge zur Entwicklungsgeschichte der hellenistischen und römischen Dekorationskunst, Wertheim a. M., 1933, Heidelberg, Phil. Diss., 1930
- Wolf-Dietrich Niemeier: Eine knossische Palaststilscherbe mit Bukranion-Darstellung aus Mykene, Archäologischer Anzeiger (1989) S. 5-10