Barchanas
Barchanas – pusmėnulio ar pasagos pavidalo smėlio kalva su pavėjui nukreiptais ragais, dykumų kopa.
Susidaro smėlingose dykumose, kur smėlio sluoksnį pusto vienos vyraujančios krypties vėjas, sūkuriuodamas šiurkščiame paviršiuje arba prieš kliūtį. Santykinis aukštis nuo 0,5 iki 150 m, bet pasitaiko ir aukštesnių. Priešvėjiniai šlaitai lėkšti, apie 5-15°, ilgi, pavėjiniai statūs, paprastai iki 34°, trumpi.
Barchanai slenka nuo keliasdešimt centimetrų iki kelių šimtų metrų per metus. Augdami ir slinkdami į priekį jie jungiasi, sukimba ragais arba prisišlieja vienas prie kito ir sudaro grandines, kalvagūbrius. Dėl vyraujančių vėjų krypties kaitos formuojasi sudėtingo pavidalo barchanų kompleksai.[1]
Garsiausi barchanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mirties slėnis JAV
- Kompleksinis barchanas „Septintoji kopa“, Namibijos dykuma
- Dainuojantis barchanas, Kazachija, Almatos sritis, Altyn-Emelio nacionalinis parkas
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje panašūs procesai vyko Kuršių nerijoje, kur slenkančios kopos yra užpylę smėliu 14 kaimų, iš kurių žymiausi Karvaičiai, Kuncai, Smiltynė, Šarkuva. Nuo XVIII a., pradėjus kopų želdinimą, smėlio slinkimas sustabdytas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Barchanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 634 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
