Augustavo senasis paštas

Augustavo senasis paštas
Valstybė	Lenkija
Vieta	Augustavas
Pastatyta	1829 m.
Architektūra	Klasicizmas
Architektas	Henrikas Markonis
Adresas	Ul. Wybickiego 1, Augustavas

Augustavo senasis paštas (lenk. Stara poczta w Augustowie) – klasicistinio stiliaus pastatas pastatytas 1829 m. Augustavo mieste.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augustavas pradėjo tapti vis svarbesniu pašto paskirstymo punktu kai atiteko Prūsijos karalystei (1795–1807 m.). Nuo 1808 m. miestas tapo Varšuvos kunigaikštystės dalimi ir pašto paskirstymo punktu į Seinus ir Suvalkus. Lenkijos Kongreso karalystės laikais miesto pašto reikšmė sumenko ir galiausiai sunyko po 1862 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis. Pastatą sudarė pagrindinė dalis ir du papildomi pastatai, kuriuose buvo laikoma 14 pašto karietų. Pašto karietos važinėdavo į Kauną, Gardiną ir Varšuvą. Paprasta siunta iki Varšuvos nukeliaudavo per 30 valandų, greitoji siunta per 20 valandų. 1867 m. Rusija uždarė Lenkijos Kongreso karalystės centrinį paštą ir priskyrė paštą centriniam Sankt Peterburgo paštui suteikdami 28 numerį. Per II pasaulinį karą paštas buvo sugriautas ir 1963 m. atstatytas. 1964 m. pastato centrinėje dalyje įsikūrė viešbutis, dešinėje viešoji biblioteka ir kairėje Sporto ir laisvalaikio centras. 1979 m. viešbutis išsikraustė iš pastato ir vietoj jo įsikėlė muzikos mokykla, 1992 m. išsikrausčius bibliotekai visas pastatas atiteko muzikos mokyklai. 1979 m. gegužės 2 d. pastatas įtrauktas į Palenkės vaivadijos istorinių paminklų sąrašą.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: Urząd Miejski w Augustowie, 2007 m., ss. 193–195, 286, 733, 771. ISBN 978-83-925620-0-9.
Irena Batura, Wojciech Batura: Po Ziemi Augustowskiej. Przewodnik dla turysty i wczasowicza. Suwałki: Wydawnictwo „Hańcza“, 1993 m., ss. 49-50. ISBN 83-900828-3-7.
Studia i materiały do dziejów Pojezierza Augustowskiego. Białystok: Białostockie Towarzystwo Naukowe, 1967 m., ss. 327–345, seria: Prace Białostockiego Towarzystwa Naukowego.