Asteikių senosios kapinės

Koordinatės

55°57′16″š. pl. 21°28′33″r. ilg. / 55.954457°š. pl. 21.475849°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Kūlupėnų seniūnija

Plotas

0,13 ha

Naudotas

XVI a. – XX a. pr.

Žvalgytas

1984, 1995, 2015 m.

Registro Nr.

Saugotinas objektas

Asteikių senosios kapinės, vadinamos Markapiais (saugotinas kultūros paveldo objektas), yra rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kūlupėnuose (Kūlupėnų seniūnija), 0,37 km į rytus nuo kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai , Klevų gatvės kairėje pusėje, Vargučio upelio dešiniajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos 0,6 m aukščio kalvelėje. Ovalo plano, pailgos rytų – vakarų kryptimi, 47 m ilgio ir 30 m pločio,^[1] apjuostos 0,5–1 m aukščio pylimo, sukrauto iš vidutinio dydžio akmenų. Pietų pusėje pylime paliktas tarpas varteliams.

Kapinės neveikiančios. Laidojimo žymių nėra. Paviršius nelygus, banguotas, žemėja į kraštus. Viduryje ant betoninio pamato stovi koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, o į vakarus nuo jos – monumentalus kryžius. Kapinės apaugusios želdiniais.

Teritorijos plotas – 0,13 ha, perimetras – 152 m.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės veikė XVI–XVIII a. Vadinamos Markapiais, Kapeliais, Senkapiais. Pasakojama, kad jose laidoti nuo maro mirę Asteikių gyventojai.^[3] Kapinėse stovėjo keli aukšti ąžuoliniai kryžiai ir koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis.

Kapines apleidus, XIX a. jos aptvertos akmenų tvora. Iki XX a. pr. jose retsykiais laidoti kaimo savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, užkrečiamų ligų epidemijų aukos.

Koplytėlė 1947 m. atnaujinta. 1971 m. su joje buvusiomis Marijos Sopulingosios, 2 angelų ir 2 apaštalų skulptūromis paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu (unikalus kodas – 9542; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. DV1544).^[4] Jai sunykus, 2008 m. pastatyta nauja koplytėlė, o šalia jos – monumentalus kryžius. Kapinėse prie koplytėlės per gegužines pamaldas kaimo gyventojai renkasi paminėti mirusiųjų.

1976 m. kapines kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1983 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1996 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas. 1984 ir 2015 m. žvalgė Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m.
↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m. – L. 114, 121
↑ Julius Kanarskas. Asteikių kaimo kapinės (Kūlupėnų apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 168
↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Sopulingosios, 2 angelų ir 2 apaštalų skulptūromis^{[neveikianti nuoroda]}

[1] Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m.

[2] Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m. – L. 114, 121

[3] Julius Kanarskas. Asteikių kaimo kapinės (Kūlupėnų apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 168

[4] Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Sopulingosios, 2 angelų ir 2 apaštalų skulptūromis^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]