Ardalionas Rastovas
Ardalionas Rastovas Ардалион Ардалионович Растов | |
---|---|
Gimė | 1926 m. birželio 17 d. Maskva |
Mirė | 2012 m. liepos 31 d. (86 metai) Maskva |
Tautybė | rusas |
Pilietybė | |
Veikla | tarybinis rusų zenitinių raketų konstruktorius. |
Išsilavinimas | technikos mokslų kandidatas (1969) |
Alma mater | Maskvos energetikos institutas |
Žymūs apdovanojimai | |
Ardalionas Rastovas (rus. Ардалион Ардалионович Растов; 1926 m. birželio 17 d. – 2012 m. liepos 31 d.[1]) – tarybinis inžinierius konstruktorius, aviacinės radiolokacinės ir zenitinės raketinės technikos kūrėjas. 1955-1982 m. Prietaisų mokslinio tyrimo instituto vyriausiasis konstruktorius. Technikos mokslų kandidatas, Socialistinio darbo didvyris.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1926 m. birželio 17 d. tarnautojo šeimoje Maskvoje. 1943 m. baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Maskvos energetikos institutą.
1949 m. su pagyrimu baigė Maskvos energetikos instituto Radiotechnikos fakultetą. 1948 m., dar mokydamasis MEI, dirbo MTI-17 (rus. НИИ-17) vyresniuoju techniku. Baigęs institutą per ketverius metus nuo inžinieriaus pakilo iki laboratorijos viršininko.
1953 m. paskirtas radaro Izumrud-2 (skirto naikintuvams MiG-17 ir MiG-19) vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotoju. 1955 m. perkeltas į MTI-7 filialą Žukovskyje, kuris dabar vadinasi V. Tichomirovo vardo Prietaisų gamybos mokslinio tyrimo institutas (rus. Научно-исследовательский институт приборостроения имени В. В. Тихомирова, НИИП). Vadovavo raketų oras-oras K-5 sistemos (lėktuvai MiG-17 ir MiG-19), naudojusios radarus Izumrud-2, bandymams.
1957 m. Ardalionas Rastovas pradeda dirbti naujoje Instituto tematikoje. Jis paskirtas zenitinių raketų kompleksų sausumos kariuomenei vyriausiuoju konstruktoriumi (1955-1982 m.). Jam vadovaujant buvo sukurtas ZRK Kub, priimtas į kariuomenės ginkluotę ir gamintas serijiniu būdu (pagaminta virš 500 kompleksų). Kol buvo vyriausiasis konstruktorius, 7 kartus modifikavo komplekso Kub aparatūrą.
42 mokslinių darbų ir 3 patentų aviacinės technikos ir zenitinės ginkluotės, karinės technikos kūrimo ir įsisavinimo srityse autorius. Nuo 1969 m. technikos mokslų kandidatas.
Buvę vedęs, turėjo dvi dukteris.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lenino premija (1972 m.),
- TSRS valstybinė premija (1980 m.),
- Socialistinio darbo didvyris (1983 m.),
- Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos garbės akademikas,
- Lenino ordinas
- Spalio revoliucijos ordinas,
- Darbo raudonosios vėliavos ordinas,
- medaliai,
- ženklas „Garbės radistas“.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Умер академик Растов Archyvuota kopija 2012-08-04 iš Wayback Machine projekto., «Жуковские Вести», 02.08.2012
- Ардалион Ардалионович Растов на сайте Научно-исследовательский институт приборостроения имени В. В. Тихомирова
- Растов Ардалион Ардалионович Archyvuota kopija 2013-06-11 iš Wayback Machine projekto. в энциклопедии «Космонавтика», ЦНИИ РОБОТОТЕХНИКИ И ТЕХНИЧЕСКОЙ КИБЕРНЕТИКИ
- CHIEF DESIGNER ARDALION RASTOV Archyvuota kopija 2009-01-23 iš Wayback Machine projekto., Prof. Anatoly Kanashchenkov, Alexander Osokin, Military Parade, 1998.
- Vyacheslav Abanin, Yevgeny Pigin, Ardalion Rastov, REBIRTH OF KUB Archyvuota kopija 2011-07-17 iš Wayback Machine projekto., Military Parade, 1998.
- Анатолий Канащенков, Александр Осокин, Ардалион Растов, «ФАЗОТРОН-НИИР» И «ОКБ СУХОГО» Диалектика сотрудничества
- Максим Калашников, Битва за небеса. Глава 8, Снаряд против электроники. «Битва за небеса», Глава 11-4, 11-5, «Битва за небеса» / Часть 3. Охотники на «черных птиц». Глава 9[neveikianti nuoroda]