Antanas Sabaliauskas (1930)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Sabaliauskas
Gimė 1930 m. vasario 8 d. (94 metai)
Maleikoniai, Josvainių valsčius
Sutuoktinis (-ė) Janina
Vaikai Algirdas, Kęstutis
Veikla istorikas, politologas
Partija LDDP
Alma mater 1958 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Antanas Sabaliauskas (g. 1930 m. vasario 8 d. Maleikoniuose, Josvainių valsčius, Kėdainių apskritis) – Lietuvos istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19511963 m. dirbo Vilkijoje. 1958 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1963–1973 m. Šiaulių pedagoginio instituto Visuomenės mokslų katedros, Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Filosofijos katedros dėstytojas, docentas. 1972 m. istorijos mokslų kandidatas, disertacija „Lietuvos komunistų partijos veikla vystant kolūkinę demokratiją 1952–1965 m.“ [1] 19801992 m. ir 19971999 m. vadovavo Filosofijos ir antropologijos katedrai (turėjusiai keletą besikeitusių pavadinimų). Iki 2008 m. tęsė aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą universitete. LDDP Šiaulių miesto tarybos narys.[2][3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kolūkinės demokratijos principai, 1975 m.
  • Politologijos pradmenys: mokymo priemonė. – Šiauliai: ŠPI, 1991. – 105 p.
  • Politiniai dialogai / Antanas Sabaliauskas, Kęstutis Šerpetis, 1993 m.
  • Politika ir pedagogika: politinio ugdymo pagrindai. – Šiauliai: ŠPI, 1995. – 71 p. – ISBN 9986-406-96-X

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1980 m. LTSR nusipelnęs dėstytojas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]