Aleksandra Staškevičiūtė
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite. |
| Aleksandra Staškevičiūtė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1899 m. gruodžio 22 d. Vilnius, Lietuva |
| Mirė | 1984 m. spalio 19 d. (84 metai) Kaunas, Lietuva |
| Tautybė | Lietuvė |
| Veikla | dainininkė, pedagogė |
| Organizacijos | Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras |
| Pareigos | solistė (sopranas) |
Aleksandra Staškevičiūtė (1899 m. gruodžio 22 d. Kaune – 1984 m. spalio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, sopranas, vokalo pedagogė, profesorė.[1][2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aleksandra Staškevičiūtė greičiausiai nebuvo baigusi vidurinės mokyklos. Gerai kalbėjo rusiškai ir lenkiškai, čekiškai. Lietuviškai kalbėjo su specifiniu Kauno akcentu, rašė su klaidom. Apie jos šeimą beveik nieko nežinoma. Gimusi buvo Kaune, kaip pati sakydavo – „tiėvas vandenį vėžojo, a mama – skalbėja“. Manoma, kad jos tėvai iš Žemaitijos kilę nusigyvenę dvarininkai, kita versija, kad iš Baltarusijos. Ūgtelėjusi vienu metu gyveno dvare, netoli Ukmergės, ten išmoko lenkų kalbos ir gražaus elgesio taisyklių.[2] 1915–1920 m. gyveno Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Baigė Prahos konservatoriją (D. Brambergerovos klasę; studijavo 1922–1924 m. ir 1928–1930 m.). 1925–1928 m. dar studijavo Prahos aukštosios pedagoginės mokyklos Muzikos skyriuje (L. Lindorfs‑Rusovo klasėje). 1929–1941 m. Valstybės teatro solistė. 1940–1941 m., 1944–1949 m. ir 1949–1984 m. dėstė Kauno Lietuvos konservatorijoje. Nuo 1960 m. tapo konservatorijos profesorė. 1941–1944 m. gyveno Rusijoje. Koncertavo Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose, o taip pat ir fronte. Dalyvavo LSSR meno ansamblių veikloje. 1944–1953 m. dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro soliste. Padarė radijo įrašų, įrašė plokštelių bei paskelbė muzikos recenzijų.
Žymesni mokiniai: Marija Aleškevičiūtė, Irena Jasiūnaitė, Regina Maciūtė, Aldona Mikšytė, I. M. Žukaitė.
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė apie 20 vaidmenų, tame tarpe: Tatjaną Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Margaritą Šarlio Guno operoje „Faustas“, Mikaelą Žoržo Bizė operoje „Karmen“, Aidą Džiuzepės Verdžio operoje „Aida“, Andželiką Džiakomo Pučinio operoje „Sesuo Adželika“, Mimi Džiakomo Pučinio operoje „Bohema“, Čio Čio San Džiakomo Pučinio operoje „Madam Baterflai“, Doną Aną Volfgango Amadėjaus Mozarto operoje „Don Žuanas“, Gražiną Jurgio Karnavičiaus operoje „Gražina“, Jaroslavną A. Borodino operoje „Kunigaikštis Igoris“, Marženką Bedržicho Smetanos operoje „Parduotoji nuotaka“.
Koncertinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1936 m. dainavo Prahos nacionaliniame teatre, 1936 m. Maskvos Didžiajame teatre, 1941 m. Taškento operos ir baleto teatre, 1952 m. Latvijos operos ir baleto teatre, 1952 m. Talino operos ir baleto teatre Estijoje ir kitur. Dirbo su tokiais žymiais dainininkais Juse Björlingu, Fiodoru Šaliapinu, dirigentais A. Coatesu, E. Cooperiu, F. von Hoesslinu, N. Malko. Atliko monumentalių vokalinių simfoninių kūrinių solo partijas, dalyvavo 1930 m. Lietuvoje pirmą kartą atliekant Liudviko van Beethoveno IX simfoniją. Pirmoji atliko Jono Karoso, Vytauto Klovos, Stasys Vainiūnas ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinius. Nuo 1931 m surengė visą eilę solo koncertų Lietuvoje, Rusijoje, Stokholme. Koncertavo su pianistais Baliu Dvarionu, Rimantu Geniušu, Vytautu Marijošiumi, Stasiu Vainiūnu. Dainavo su Kauno radiofono, Lietuvos filharmonijos simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos kvartetu.