Aleksandra Belcova
| Aleksandra Belcova latv. Carlo | |
|---|---|
| Gimė | 1892 m. kovo 17 d. Suražas, Briansko sritis |
| Mirė | 1981 m. vasario 1 d. (88 metai) Ryga |
| Sutuoktinis (-ė) | Romanas Suta |
| Veikla | latvių tapytoja, grafikė |
Aleksandra Belcova (rus. Александра Митрофановна Бельцова, 1892 m. kovo 17 d. Suražas, Briansko sritis, Rusija – 1981 m. vasario 1 d. Ryga) – rusų ir latvių tapytoja, grafikė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1917 m. baigė Penzos dailės mokyklą, 1918 m. mokėsi pas N. Altmaną Sankt Peterburge, 1922–1923 m. studijas gilino Berlyne ir Paryžiuje. Su R. Suta atvyko į Rygą, 1925–1928 m. dirbo porceliano dekoro dirbtuvėje „Baltars“ Rygoje.
1920–1924 m. „Rygos menininkų grupės“, narė, 1927–1931 m. dalyvavo Keliajančių dailininkų parodose. Rygos grafikų asociacijos narė. Aleksandra Belcova. Galerija Archyvuota kopija 2009-03-05 iš Wayback Machine projekto.</ref>
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė portretų („Mirdza“ 1958 m., „L. Laiceno portretas“ 1961 m.), figūrinių kompozicijų („Balerina prie veidrodžio“ 1959 m., „Interjeras su violončelininku“ 1972 m.), peizažų („Rygos gatvė“ 1951 m.), natiurmortų, trečiame dešimtmetyje dekoravo porceliano dirbinių. Kūryba turi sąsajų su postimpresionizmu, kubizmu, purizmu, kai kada su art deco.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aleksandra Belcova: Album Riga, 1965;
- Latvian Fine Arts in 1860–1940. Riga, 1986;
- J. Silins. Latvian Art in 1915–1940, I. Stockholm, 1988;
- Unerwartete Begegnung: lettische Avantgarde: 1910–1935. Köln, 1990.
- Art and Architecture. Biographies. Riga, 1995, p. 52;
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksandra Belcova. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 140 psl.