Albinas Stankus
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Šaltiniai, stilius Jei galite, sutvarkykite. |
| Albinas Stankus | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1942 m. gegužės 22 d. Laukuva, Tauragės apskritis |
| Mirė | 2021 m. spalio 8 d. (79 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Karmėlavos kapinėse[1] |
| Tėvas | Ignas Stankus |
| Motina | Marija Stankienė (Straukaitė) |
| Sutuoktinis (-ė) | Valentina Stankienė (Lugina) |
| Vaikai | Anžela, Vytautas |
| Veikla | gydytojas neuropatologas, mokslininkas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos centro partija |
| Alma mater | 1966 m. Kauno medicinos institutas |
Albinas Stankus (1942 m. gegužės 22 d. Laukuvoje, Tauragės apskrityje – 2021 m. spalio 8 d. Kaune[2]) – Lietuvos gydytojas neuropatologas, mokslininkas, išradėjas, dėstytojas, Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1949 m. pradėjo mokytis Pykaičių pradinėje mokykloje. 1944 m. tėvas Ignas Stankus už partizaninę veiklą prieš sovietinę valdžią buvo nuteistas kalėti ir iki 1950 m. kalintas Permės srityje, po to ištremtas į Sibiro Krasnojarsko kraštą. 1952 m. motina Marija Stankienė savo noru su sūnumi ir dukra išvyko pas vyrą į Krasnojarsko kraštą, Abano rajoną, Dekabrskio kaimą.
Albinas Stankus baigė Abano vidurinę mokyklą ir 1960 m. pradėjo studijas Krasnojarsko medicinos institute. Baigęs vieną kursą, išvyko į Lietuvą ir 1966 m. užbaigė Kauno medicinos institutą, gydytojas. 1968 m. studijavo Vilniaus universiteto Tobulinimosi fakultete neurologijos mokslus. Nuo 1966 iki 1970 m. buvo Klaipėdos respublikinės ligoninės nervų ligų skyriaus gydytojas.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinę veiklą pradėjo 1969 m., dirbo Kauno medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto Palangos filiale, kuriuo mokslo-tyrimo bazę kūrė nuo pat pradžios. Patalpas laboratorijoms suteikė p/n „Dailininkų kūrybų namai“ tuometinis direktorius Bronius Ožkinis. Jame pirmieji Lietuvoje buvo pradėti paieškomieji moksliniai tyrimai reabilitacijos srityje, o įkūrus biocheminę laboratoriją – lipidų dinamiką taikant specifinius medikamentus (Atromid-S). 1975 m. apgynė disertaciją mokslo kandidato laipsniui įgyti, dabar – daktaras.
Savo disertacijoje 1975 m. (vad. prof. Zigmas Januškevičius ir Aldona Jocevičienė) paskelbė, kad stimuliuojant per akis įvairiais šviesos dažniais smegenų žievės bioelektrinis aktyvumas visada atsako papildomais dvigubais ar trigubais dažniais, kurie priklauso nuo amžiaus: jauni asmenys atsako aukštesniais, negu stimuliuojama, o vyresni – žemesniais dažniais. Stebint galvos kraujotaka buvo rasta, kad miego arterijos pulsinės bangos turi dvi sistolines bangų viršūnes: ankstyvąją ir vėlyvąją. Šiuo metu mokslas pripažino šias struktūras, jų santykiui suteikė naują terminą – augmentacijos indeksą, kurio tyrimai parodė juo ryškų prognostinę reikšmę hipertoninės ligos atveju[3] .
1974 m. A. Stankaus iniciatyva buvo įgyta Hewlett-Packard HP9600 sistema su priedais (kompiuteris HP2100S, diskai, grafiniai displėjai, 12-bitų ASK, ploteriai ir kt.), kuri leido diskretizuoti ir analizuoti daugiakanalius fiziologinius procesus. Atlikta EEG sekos struktūros analizė pritaikant adaptyvią sekų segmentaciją pagal Bodenšteiną. Sistemos pagrindu šioje institucijoje Lietuvoje išsivystė širdies ritmo variabilumo (ŠRV) platūs ir ilgalaikiai tyrimai[4]
Nuo 1975 m. (virš 30 metų) bendradarbiavo su pasaulinio masto mokslininku, Maskvos valstybinio universiteto psichofiziologijos katedros vedėju prof. E.N. Sokolovu (1920–2008), kuris kasmet atvykdamas į Palangą, padarė gilų poveikį vykdomai mokslinei veiklai. Būdamas daugeliu pasaulio akademijos nariu, dažnai lankėsi užsienyje, teikdavo gilias hipotezes ir išvadas[5].
1985–1987 m. LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Pedagogikos ir psichologijos katedros docentas. 1985–1990 m. bendradarbiavo su Maskvos medicinos ir biologinių problemų mokslinio tyrimo institutu ruošdamas širdies ir kraujagyslių sistemos kompiuterinės diagnostikos metodus, kurie buvo taikomi identifikuojant kosmonautų ir jūreivių funkcinę būseną.
Klaipėdos universiteto dėstytojas, profesorius, išradėjas.
Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1988 m. Lietuvos Sąjūdžio Palangos tarybos narys. Nuo 1995 m. Lietuvos centro sąjungos narys, 1995–2000 m. Palangos skyriaus pirmininkas [6], nuo 2005 m. Lietuvos centro partijos Palangos skyriaus narys, nuo 2009 m. LCP partijos pirmininko pavaduotojas. 2013–2016 m. gegužes mėn. LCP partijos pirmininkas. 2016 m. gegužės 28 d. tapo Lietuvos centro partijos pirmininko pavaduotoju.[7]
1991–1995[8] m. Palangos miesto tarybos deputatas, Palangos miesto tarybos deputatas, 1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m., 2003–2007 m. ir nuo 2011 m. Palangos savivaldybės tarybos narys.[8]
Lietuvos klinikinės fiziologijos draugijos narys, Klaipėdos kardiologų draugijos narys, Lietuvos biomedicininės inžinerijos draugijos narys, Pasaulinės ir Lietuvos hipertenzijos lygos narys, Lietuvos neurologų asociacijos narys.
Sutuoktinė Valentina, vaikai Anžela, Vytautas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvių gyvybes šienauja ne tik koronavirusas: šį rugsėjį mirė 700 žmonių daugiau nei pernai. tv3.lt. 2021-10-12. Nuoroda tikrinta 2021-11-16.
- ↑ Nuo COVID-19 mirė žinomas Palangos medikas Albinas Stankus. lrt.lt. 2021-10-09. Nuoroda tikrinta 2021-10-09.
- ↑ https://journals.lww.com/jhypertension/Abstract/2002/12000/Augmentation_index_is_associated_with.20.aspx
- ↑ http://primo.laba.lt/primo_library/libweb/action/dlDisplay.do?vid=LABT_VU1&docId=KMU02KMU02-000043476&fromSitemap=1&afterPDS=true[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/2610/1830
- ↑ 2000 m. Seimo rinkimai Archyvuota kopija 2008-09-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/centro-partijos-pirmininku-isrinktas-naglis-puteikis-1465984/
- ↑ 8,0 8,1 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai Archyvuota kopija 2011-04-18 iš Wayback Machine projekto.