Švenčionių miškai
55°7′ š. pl. 26°12′ r. ilg. / 55.117°š. pl. 26.200°r. ilg. Švenčionių miškai – miškingi plotai Švenčionių rajone, į rytus nuo Švenčionių, šalia Baltarusijos sienos. Priklauso Švenčionėlių miškų urėdijos Švenčionių girininkijai. Plotas – 19,1 km².
Švenčionių miškus sudaro Novkos, Trakų, Mylių, Bėlio, Lygumų, Blėkiškės, Vigadkos, Sobolnų miškai. Būdingas banguotas paviršius, o dirvožemiai – jauriniai silpnai nujaurėję smėliai ir velėniniai jauriniai priesmėliai. Miškai yra Žeimenos ir Dysnos baseinų vandenskyroje (teka Žeimenėlė, prasideda Strūna, Peleka). Šiaurinėje dalyje telkšo Bėlio, Bėlaičio, Sėtikio ežerai (patenka į Sirvėtos regioninį parką).
Medynų sudėtis:
- pušynai – 57 %
- eglynai – 34 %
- beržynai – 7 %
- juodalksnynai – 1 %
- baltalksnynai – 1 %
Medynų amžius: jaunuolynai 30 %, pusamžiai medynai – 67 %, pribręstantys – 2 %, brandūs – 1 %.
Švenčionių miškuose gausu stirnų, sutinkami briedžiai, kiškiai, šernai, lapės, barsukai, usūriniai šunys, kiaunės, voverės.[1]
Prie miškų įsikūrę kaimai: Bildos, Kameniškė, Papelekis, Ažuraistis, Karalinavas, Vigadka, Andreikos, Myliai I, Mineliškė, Trakai, Joneliškė, Adutiškio Kelias, Lygumai II, Kochanovka I, Maliūniškė, Sėtikė ir kt.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Švenčionių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 234