Šiaurės salos rudasis kivis

Šiaurės salos rudojo kivio paplitimas

Šiaurės salos rudasis kivis (Apteryx mantelli) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio paukštis. 2000 metais pripažintas kaip atskira rūšis. Genomas iššifruotas 2015 metais.

Paplitimas ir biotopas

Endeminis Šiaurės salos Naujojoje Zelandijoje paukštis. Populiacijoje apie 25 000 individų. Biotopas – tankūs miškai ir krūmynai, taip pat šie paukščiai yra prisitaikę gyventi pievose, ganyklose.

Išvaizda

Kūno ilgis – 40 cm. Patinas sveria 2,2 kg, patelė – 2,8 kg. Tamsiai rudos plunksnos, išilgai kūno – rausvai rudų plunksnų dryžiai. Plunksnos šiurkščios, ilgos, primena plaukus. Akys mažos. Snapas plonas, ilgas. Snapo gale – šnervės. Sparnai sunykę, uodegos neturi. Kojos 50-60 cm ilgio, pirštai ilgi.

Biologija

Neskraidantis, naktinis paukštis. Diena slepiasi urvuose, drevėse ar tankioje žolėje. Maisto ieško naktį. Lėtai vaikščiodami snapą kaišioja į lapų krūvas, sutręšusius rąstus, dirvą. Minta smulkiais bestuburiais, sliekais, vabalų lervomis, cikadomis. Taip pat renka nukritusius vaisius ir lapus.

Apie savo teritorijos ribas praneša balsu. Patino balsas – čaižus, kylantis švilpimas, kartojamas 15-25 kartus, o patelių balsas – žemas, kimus, gerklinis riksmas, kartojamas 10-20 kartų..

Monogamai. Tuoktuvių metu patinai aršiai gina savo teritoriją. Lizdą suka urvuose. Dėtyje vienas didelis, baltas kiaušinis (15 % patelės svorio). Jei dėtyje du kiaušiniai, tai jie dedami 3-4 savaičių intervalu. Inkubacija trunka 75-90 dienų. Peri patinas. Jaunikliai viščiukiniai. 4-6 savaičių amžiaus palieka lizdą.

Apsauga

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Šiaurės salos rudasis kivis priskiriamas nykstančioms rūšims. Invazinės rūšys – kiaunės, šeškai, šunys medžioja jauniklius. Suaugę paukščiai – šunų grobis.

Rūšies apsaugos veiksmai:

• Plėšrūnų skaičiaus reguliavimas.
• Kiaušinių surinkimas ir inkubavimas. Paauginti jaunikliai paleidžiami į laisvę.
• Nuolatinis paukščių stebėjimas juos žieduojant ir radijo sekimo sistemų naudojimas