Čekiškės valsčius
55°10′š. pl. 23°31′r. ilg. / 55.16°š. pl. 23.52°r. ilg.
| Čekiškės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Čekiškė |
 Lietuva
| |
| Kauno apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kauno apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1948) Vilkijos apskritis (1948–1950) |
Čekiškės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kauno. Centras – Čekiškė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. pradžioje, XIX a. viduryje jau nebebuvo, atkurtas po I pasaulinio karo. 1944 m. gruodžio 17–21 d. NKVD 3-ojo pasienio pulko batalionas Baukių, Juodaičių, Vosbutų kaimuose ir Butkiškėje sudegino 46 sodybas ir nužudė 56 žmones.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (5 apylinkės) ir Vilkijos rajonui (5 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 [2] | 240 | 7405 | 1505 | ||
| 1932 m. | 195 | 7405 | 10 seniūnijos [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
254 | 10 apylinkių [4] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Butkiškė | Butkiškės seniūnija | Butkiškės apylinkė |
| Čekiškė | Čekiškės seniūnija | Čekiškės apylinkė |
| Daugeliškiai | Daugėliškių seniūnija | Daugeliškių apylinkė |
| Eikščiai | Aikščių seniūnija | Eikščių apylinkė |
| Gučkampis | Gučkampių seniūnija | Gučkampio apylinkė |
| Kilova | Kilovos seniūnija | Kilovos apylinkė |
| Lebedžiai | Lebedžių seniūnija | Lebedžių apylinkė |
| Šlapučiai | Šlapučių seniūnija | Šlapučių apylinkė |
| Vincentava | Vincentavos seniūnija | Vincentavos apylinkė |
| Vosbutai | Vozbutų seniūnija | Vosbutų apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyvenvietės:[8]
- kaimai: Antvejų, Antkalnių, Aukštakalnių (bažnytk.), Ažulės, Baukių, Besmerčių, Butkiškės, Burlokiškės, Čekiškės, Čižiūnų, Daugeliškių, Dokalų, Dukelių, Eikščių, Gučkampio, Išlastakių, Jotautų, Joteikių, Jurgiškių, Kairių, Kilovos, Kruvandų, Kunigiškių, Langokų, Leberviškių, Lebedžių, Lučūnų, Malupių, Mileikių, Muraviankos (bažnytk.), Nojeniukų, Paliūnio, Padubysio, Pabalių, Paupstalio, Paskistuonių, Plikių, Radviliškių, Ramonų, Skubų, Smalininkų, Survilų, Šolių, Šlapučių, Šliakečių, Užbalių, Vaitkūnų, Voskaičių, Vozbutų, Žardiškių;
- dvarai ir palivarkai: Alfredavos, Aukštakalnių, Aukštadvario, Butkiškės (Survilų), Čekiškės, Čižiūnų, Dratkalnio, Janogrado, Kilovos, Laučinių, Marčinavos (Kiaulininkų), Palazdonio, Prienų, Ringos, Severinavo, Skubų, Survilų.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1923 | Tirkiliškiai | Viktoras Butkus, kunigas | 1993 |
| 1924 | Pagiriai | Kazys Grigas, tautosakininkas | 2002 |
| 1928 | Barsukinė | Mečislovas Sakalauskas, fotografas | 2023 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 570 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 577 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 188
- ↑ Čekiškės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1065 psl.