Vytautas Ališauskas
Vytautas Ališauskas | |
---|---|
Gimė | 1957 m. birželio 15 d. Klaipėdoje |
Tautybė | lietuvis |
Veikla | Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, istorikas, tekstologas |
Organizacijos | Vilniaus Universitetas |
Pareigos | docentas |
Alma mater | 1982 m. Vilniaus universitetas |
Vytautas Ališauskas (g. 1957 m. birželio 15 d. Klaipėdoje) – Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, mitologijos tyrėjas. Hum. m. daktaras (istorija).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1982 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. 1982–1985 m. Kauno politechnikos institute dėstė etiką, 1985 m. neteko darbo dėl antisovietinės veiklos, iki 1989 m. – bedarbis. Buvo Sąjūdžio Seimo narys. 1990–2007 m. – žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1991–1992 m. – Lietuvos ambasados prie Šventojo Sosto pirmasis sekretorius. 1994–2008 m. vadovavo leidyklai „Aidai“, 1999–2007 m. – žurnalo „Knygų aidai“ vyr. redaktorius.
1992–1996 m. ir 2000–2008 m. buvo LRT tarybos narys (2006–2008 m. – tarybos vicepirmininkas). 2008–2012 m. – Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui. Nuo 2012 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, nuo 2018 m. – profesorius.
Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2003 m.)[1], popiežiškojo Pijaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2011 m.), Suvereniojo Maltos Ordino Didžiuoju kryžiumi „Pro Merito Melitensi“ (2012 m.).
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskelbė filosofijos, istorijos, patristikos darbų, publicistikos, knygų recenzijų, išvertė poezijos, teologijos tekstų.
Paskelbė šaltinių rinkinį:
Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV-XVIII a.) (2016).
- Parašė monografijas:
- Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus. Tekstas ir kontekstai (2012),
- Sakymas ir rašymas (2009).
- Parašė knygas:
- Šv. Kazimieras (lietuvių, anglų, lenkų k. 2004),
- Aušros vartai (lietuvių, anglų, lenkų k. 2002, bendraaut. T. Račiūnaitė),
- Vilniaus Arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčia (lietuvių, anglų, lenkų k. 2004, bendraaut. M. Paknys).
- Parašė įvadus ir komentarus:
- Svarbesni straipsniai:
- Kulto tradicija lokalioje religinėje bendrijoje: Birutės atvejis, Bažnyčios istorijos studijos 5, (2012), p. 9-24,
- Dievai po Lietuvos dangumi, 1619 metai…, Naujasis Židinys-Aidai, Nr. 2, (2012), p. 95-102,
- Šventosios kalbos ir šventieji raidynai, LKMA Metraštis, t. 33, (2010), p. 213–232.
- Sudarė Krikščionybės Lietuvoje istorija (2006),
- Sudarė (su G. Kelmelyte-Ratniece) ir įvadą parašė kn. Šie yra slapti žodžiai... Nag Hammadi apokrifai (2022).
- Yra vienas iš leidinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai (2001) sudarytojų ir autorių (antras leidimas lenkų k. – 2011), vienas iš prozopografinės studijos Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. (2009) autorių, dalyvavo rengiant Katalikų kalendorių-žinyną (1984–89).
- Buvo vienas iš Česlovo Kavaliausko versto Naujojo Testamento antro leidimo redaktorių,
- Taip pat redagavo:
- palaimintojo Jurgio MatulaičioUžrašus (1998),
- Žemaičių vyskupijos vizitaciją, 1579 (1998),
- Dariaus Barono knygą Trys Vilniaus kankiniai: Gyvenimas ir istorija (2000)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vytautas Rakauskas. Ališauskas, Vytautas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ališauskas Vytautas[neveikianti nuoroda]. Kas yra Kas Lietuvoje. Auksinis Tūkstantmečio leidimas. Neolitas, 2009.
Politinis postas
| ||
---|---|---|
Prieš tai: Algirdas Saudargas |
Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto 2008 - 2012 m. |
Po to: Irena Vaišvilaitė |