Virginija Kalinauskaitė
Virginija Kalinauskaitė (g. 1957 m. sausio 27 d. Panevėžyje) – Lietuvos grafikė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1983 m. baigė grafiką Lietuvos dailės institute. Nuo 2001 m. Vilniaus grafikos meno centro ir galerijos „Kairė – dešinė“ direktorė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kuria daugiausia ofortus. Jiems būdingas virtuoziškas piešinys, subtilūs pustonių niuansai, spalvingumas („Peizažas su šieno kauge“ 1986 m., „Rožės“, „Kelionė“, „Apskritimai“, visi 1989 m., „Moterys“ 1994 m., „Du raiteliai“ 1999 m.). Taip pat kuria akvatintas, laisvos raižymo manieros linoraižinius („Lietus“, „Čigonė“, abu 1984 m.) Nuliejo akvarelių. Nuo 1984 m. dalyvauja parodose Lietuvoje (individualios: Vilniuje 1986 m., 1990 m., Panevėžyje 1999 m.) ir užsienyje (tarptautinė ekslibriso paroda Paryžiuje 1990 m., kt.).[1]
Iliustravo knygas:
- Ramutė Skučaitė. Medžio dovanos 1985 m.
- Julija Švabaitė-Gylienė. Gabriuko užrašai 1993 m.
- Emilija Liegutė. Šuo Džimas-geras 2000, Rudžiukė 2004 m.
- Vytautas Račickas. Nippė nori namo: mergaitė, kuri mylėjo tėtį 2004 m.
- Nijolė Riaubaitė. Vorai grobuonys. Vilnius, Klubas „13 ir Ko“, 2006 m. ISBN 978-9955-9909-0-1
- Nijolė Riaubaitė. Karalaitė Civilizacija. Vilnius, Gilija, 2005 m. ISBN 9955-9569-4-1
- Maria Dunowska, Teresa Kolenda. Lenkų kalbos vadovėlis II klasei, Šviesa, 2007 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Virginija Kalinauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 202 psl.