SS Wilno (laivas)
| „SS Wilno“ | |
|---|---|
 „SS Wilno“ nuotrauka (prieš 1930 m.) | |
| Bendra informacija | |
| Vėliava |  Lenkija
|
| Statytojas | Chantiers Navais Francais Blainville |
| Plaukioja (-jo) nuo | 1926 m. |
| Savininkas | ŻP/PŻM |
| Namų uostas | Gdynė |
| Plaukiojo iki | 1958 m. |
| Charakteristikos | |
| Tipas | balkeris |
| Tonažas | Brutto 2018/Netto1121 RT |
| Ilgis | 84,60 m |
| Plotis | 12,10 m |
| Grimzlė | 5,60 m |
| Greitis | 9 mazgai |
| Įgula | 28 žm. |
„SS Wilno“ (vėliau „Wielun“ ) – garlaivis, vienas pirmųjų vienetinių balkerių, sukonstruotų Lenkijos prekybinei laivininkystei (lenk. Polska Marynarka Handlowa). Vienas iš vadinamųjų prancūzų (kartu su „SS Kraków“, „SS Katowice“, „SS Poznań“ ir „SS Toruń“). Naudotas 1926-1958 m.
Pavadintas pagal tuo metu Lenkijai priklausiusį Vilniaus miestą.
Pirmoju laivo kapitonu buvo Mamert Stankiewicz, kuris 1927 m. sausio 4 d. atlydėjo „SS Wilno“ iš Prancūzijos laivų statyklos „Chantiers Navais Francais Blainville“ į Gdynės uostą, kaip pirmąjį Lenkijos laivą istorijoje.
Tarpukariu laivas plaukiojo Baltijos ir Šiaurės jūrose, plukdydamas lenkišką anglį į Švedijos ir Britanijos uostus. Nuo pradžios iki pat 1951 m. „SS Wilno“ (kaip ir kitų prancūzų) valdytoju buvo „Żegluga Polska“.[1]
Antrojo pasaulinio karo metu išgarsėjo savo drąsiu pabėgimu iš Prancūzijos Sfakso uosto Tunise ir atliko daug reisų karo tikslais. Į Lenkija sugrįžo 1946 m.
1949 m. pavadinimas pakeistas į „Wielun“ (pagal miestą Veliunis) dėl politinių priežasčių. Tokį pavadinimą laivas turėjo iki 1958 m., kol juo buvo naudojamasi.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Piwowoński, J., 1989. Flota spod biało-czerwonej. Warszawa, Nasza Księgarnia. psl. 18.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pertek, J., 1983. Druga mała flota. Poznań, Wydawnictwo Poznańskie.