Julius Keleras

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Julius Keleras
Gimė 1961 m. kovo 3 d. (63 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos poetas, fotografas, dramaturgas
Alma mater Vilniaus universitetas

Julius Keleras (g. 1961 m. kovo 3 d. Vilniuje) – lietuvių poetas,[1] fotografas, dramaturgas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, vėliau Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę (diplominis darbas „Simono Daukanto istorijos filosofija“). 1989 m. priimtas į Ilinojaus valstybinį universitetą (UIC) Čikaga, JAV, kur 1992 m. jam suteiktas laisvųjų menų magistro laipsnis.[2][3]

1987 m. Lietuvos kino studijoje redaktorius, Vilniaus valstybinio universiteto Lietuvių literatūros katedros asistentas. 1992–1995 m. Vilniuje leidyklos „Lumen/Logos“ redaktorius bei vertėjas. 1995–2001 m. Niujorke Tėvų Pranciškonų leisto savaitraščio „Darbininkas“ vyr. redaktorius.[1][3]

Nuo 1992 m. Tarptautinio PEN klubo narys, nuo 1999 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nuo 2005 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.[2] Nuo 2014 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys.

1996–2000 m. atstovavo Lietuvių PEN centrą tarptautiniuose PEN kongresuose.

Išleido keturiolika poezijos knygų. Eilėraščiai išversti į portugalų, rusų, slovakų, vengrų, bulgarų, anglų, švedų, lenkų, latvių, gruzinų, čekų, slovakų, italų, maltiečių, ispanų, japonų, arabų kalbas, publikuoti tų šalių periodikoje bei antologijose.[3] Kūryboje pastebimi egzistenciniai motyvai.

Dalyvavo tarptautiniuose poezijos festivaliuose: Minske (Baltarusija, 2014), Medeljine (Kolumbija, 2013), Varšuvoje (2011), Maskvoje (2011), Sankt Peterburge (2011), Rygoje (Latvija), Medanoje (Slovėnija), Visbyje (Švedija); Tarptautinio PEN klubo kongresų skaitymuose: Maskvoje (2000), Helsinkyje (1998) ir kitur. Yra gavęs Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų centro (Visbis, Švedija, 2006) stipendiją.[3] 2007 m. Juliaus Kelero pjesė „A-B“ Antrajame Nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pripažinta viena geriausių.[4]

2009–2012 m. yra surengęs dvidešimt neformalių „Poezijos skaitymų“, vykusių dusyk per mėnesį įvairiose Vilniaus vietose. Jame yra dalyvavę daugelis žinomų Lietuvos ir  užsienyje gyvenančių lietuviškai rašančių poetų.

Nuo 2020 m. Lietuvos kultūros tarybos ekspertas. Nuo 2023 m. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Šiaurės šalių kultūros fondo ekspertas „Artist residencies“.

2023 m. jam skirta trečioji Neringos savivaldybės Rašytojo stipendija.[5]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1981 m. Žurnalo „Moksleivis“ premija už eilėraščius.
  • 1988 m. Žurnalo „Pergalė“ premija už eilėraščius.
  • 1988 m. Žurnalo „Nemunas“ premija už eilėraščius.
  • 1995 m. Lietuvių Rašytojų Draugijos (Niujorkas) premija už geriausią metų poezijos knygą „Sauja medaus“.
  • 2007 m. Antrojo Nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ laureatas.
  • 2008 m. Nominuotas „Poezijos pavasario“ laureatūrai.
  • 2009 m. Trečiojo Nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ laureatas.
  • 2010 m. PŠP poezijos festivalio laureatas.
  • 2011 m. „Varpų“ almanacho prizas už poeziją.
  • 2013 m. Vilniaus miesto mero premija už eilėraščius Vilniui ir „Vilniaus šaligatvius“.
  • 2014 m. Jono Aisčio premija už eilėraščių rinkinį „Vėliau, gerokai vėliau“
  • 2014 m. Respublikinio haiku konkurso „Valtys kopose“ laureatas (I vieta šiuolaikinių haiku kategorijoje)
  • 2016 m. Respublikinio haiku konkurso „Valtys kopose“ laureatas (I vieta šiuolaikinių haiku kategorijoje)
  • 2016 m. „Varpų“ almanacho laureatas už pjesę "Ar buvote Muchosranske? ".
  • 2016 m. Šarūno Šimulyno premijos laureatas.
  • 2021 m. Nominuotas „Poezijos pavasario“ laureatūrai.
  • 2023 m. Knyga „Virtuvėlė pilna Ukmergės“ akcijoje „Metų knygos rinkimai“ pripažinta geriausia poezijos metų knyga.
  • 2023 m. Maironio premijos laureatas.
  • 2023 m. Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatas už knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“.
  • 2024 m. Trečioji Neringos savivaldybės stipendija rašytojui, reziduosiančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Nidoje, (2024 m. balandžio mėn,)

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilėraščių rinkiniai:

  • Žiemos valtys – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla,1988;
  • Baltas kalėdaitis – Čikaga: Ateities literatūros fondas, 1990;
  • Sauja medaus – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995;
  • XL eilėraščiai – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998;
  • Sniegas, benamis, krentantis – Vilnius, Apostrofa, 2007;
  • Pažadink – Naujosios Romuvos fondas, 2008;
  • Tai tu – Vilnius: kitos knygos, 2010;
  • Dviese apie meilę/Dvoje o milosci – (dvikalbis meilės lyrikos rinkinys: Barbara Gruszka-Zych, Julius Keleras), – Vilnius, Naujosios Romuvos fondas, 2012.
  • Vėliau, gerokai vėliau – Vilnius: homo liber, 2013.
  • Dviese apie meilę/ Zu zweit über die Liebe – (dvikalbis meilės lyrikos rinkinys: Aldona Gustas, Julius Keleras), – Vilnius, Naujosios Romuvos fondas, 2014.
  • erškėtuogės kopose – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
  • Dviese apie meilę/ Divata par milestibu – (dvikalbis meilės lyrikos rinkinys: Amanda Aizpuriete, Julius Keleras), – Vilnius, Naujoji Romuva, 2016.
  • Karalius Bulviagalvis II – Vilnius: JK, 2016.
  • Kol atsivers jūra/ Пока не расступится море – Vilnius: JK, 2016.
  • nepaliekantis miestas – Vilnius: Homo liber, 2020.
  • Virtuvėlė pilna Ukmergės – Vilnius: 58 sapnai, 2022.
  • atvirom akim – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024

Sudarytos knygos

  • Pirštai jos neša leliją (Moteris – XX–XXI a. lietuvių poezijoje) – Vilnius: Naujoji romuva, 2017.
  • Sunkūs jo gyvenimo stebuklai (Vyras -XX-XXI a. lietuvių poezijoje) – Vilnius: Naujoji romuva, 2020.
  • Noriu sugrįžti į Nidą: Lietuvių poetai apie Kuršių neriją – Nida: Neringos savivaldybės viešoji biblioteka, 2021.

Knygos vaikams

  • Karalaitė Murzė – Vilnius: Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla, 2011.
  • 66 istorijos – Vilnius: kitos knygos, 2012.
  • 66 istorijos nesibaigia – Vilnius: kitos knygos, 2014.
  • Karalaitė, kuri nesiprausė – Vilnius: kitos knygos, 2015.
  • 17 Niedokonczonych historyjek – Warszawa; Convivo, 2021.
  • 66 istorijos tęsiasi – Vilnius: 58 sapnai, 2022.

Proza

  • Teta Elzė, Šaltojo karo lyderė – Vilnius: Homo liber, 2014.

Vertimai

  • Skraidantis ežeras – Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2007 (Ivaro Ivasko „Baltijos elegijas“ vertė Julius Keleras).
  • William S. Burroughs Narkašas (romanas, versta su Agne Narušyte) – Vilnius „kitos knygos“, 2009.
  • Laima Vincė Juk pažadėjai – Vilnius: Baltos lankos, 2011.
  • Dan Brown Laukinė simfonija – Kaunas: Jotema, 2020.

Pjesės:

  • 58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės – Vilnius: Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla, 2009.

Teatriniai projektai:

  • Žiema, žiema, grįžk į kiemą!” („Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, Menas netikėtose erdvėse: Žemaitės skveras, Vilnius, 2008 rugsėjo 21 d.), poetinio teksto autorius (režisierius Saulius Varnas).
  • "Paika pelytė” (Valstybinis Jaunimo teatras), inscenizacijos bendraautoris (kartu su Arnoldu Jalianiausku), 2009 m.
  • "58 sapnai“ (Alytaus miesto teatras), autorius, premjera 2010 m. kovo 27. Alytuje.
  • „58 sapnai“ (Kauno kamerinis teatras), autorius, premjera 2017 m. kovo 29 d. Kaune.
  • „Sapnai“ (Minsko (Baltarusija) Naujasis teatras, autorius, premjera 2017 m. gegužės 30 d. Minske.
  • „Karalaitė Murzė“ (baleto libreto autorius), „Šokio teatras“, premjera 2017 m. birželio 1 d. Vilniuje.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Donata Mitaitė. Julius Keleras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-05-26.
  2. ↑ 2,0 2,1 Julius Keleras. Vilnijos vartai. Nuoroda tikrinta 2024-05-26.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Julius Keleras atsako į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos moksleivių klausimyną. Bernardinai.lt, 2014-02-18. Nuoroda tikrinta 2024-05-26.
  4. ↑ Ramūnas Gerbutavičius. J. Keleras: „Kartais kyla nešvanki mintis, kad visas knygas jau skaičiau“. Lrytas.lt, 2012-12-16. Nuoroda tikrinta 2024-05-26.
  5. ↑ Rašytojo stipendija – Juliui Kelerui. Vakarų ekspresas, 2023-10-19. Nuoroda tikrinta 2024-05-26.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Julius_Keleras&oldid=7281616"